Urvai

Kai Urvena pavasariais patvinsta ,
Ir kunkuliuoja upėje vanduo ,
Nuo šlaitų šaltinėliai trinksi-
Tik pasitraukite nuo kelio ,
Rodos, tuoj tėkmė nušluos...
Nušniokščia,ežeras ją pamyluoja...
Lyg susigėdus dėl savo aistros
Ramia srove akmenėlius čiūčiuoja
Po medžių šaknimis-urvuos.
Gyvenimas prabilti šaukia ,
Dainuoti su visais ,čia perinčiais ,
Visu balsu...Bet, ar kas girdi ,
Jeigu vėjas medžių išvartose kaukia
Ir šiaušia smilgų šluoteles laukuos.
2008

Medžių šokis

Tik pažiūrėk,kaip ant kalvelių
Medžiai šoka lyg padūkę ,
Pasidabinę,apsikaišę rūbais nuostabiais...
Visai nepaiso,kad vardai kitokie
Ir kalba pučiant vėjui
Visi kitaip-šiurena įvairiai.
Ir ąžuolai, tvirtai apsikabinę ,
Galingom kojom į pakriūtę kaukši ,
Kada sausas šakas aplanko
Vis nepavargstantis genys ,
O saulė nusišypso iš dangaus mėlynės
Ir debesų vartus atvėrusi
Paklauso,pasižiūri vėl į aukštį ,
Kaip išskrendančių į pietus žąsų
Gagenimas į šokio ritmą groja įsipynęs ,
O su jomis plazdena ir mana širdis.
2008

Tankus miškas

Keliai ,takeliai,o kur statom koją-
Tai mano pėdos glaudžiasi
Su tavomis ir einame laukais ,
Kai tankus miškas kelią
Link dangaus užstoja ,
Aplinkui tik dabar apsidairai
Ir pamatai nušvitusias
Mažas kalvas ir klonius
Su ežerėliais apvaliais.
O medžiai vėl sugrįžti moja ,
Kad pasidžiaugtume
Lieknais kamienais,
Šakomis -dangaus grėbliais.
Rudens harmonijos neperprasi ,
Kol dega saulėj gojai-
Kasdien kitokį reginį
Matyti vis gali.
Eime tolyn ir nebedrumskim
Pamiškės ramybės ,
Praminkim takelius į ateitį
Pro mišką savo kojom ,
Jei gera būt kartu su manimi.
2008

Pasivaikščioti einu

Kada su savimi kalbu ,
Niekuomet nemeluoju-
Kai vaikštau po miškus ,
Mąstau eilėm.
Upelių srovele
Širdis dainuoja
Ir krinta ašarų lietus dažnai.
Sustoja akys ,
Kai pašlaitė
Pasidabina gėlėmis
Arba nukritusiu lapu
Ir siela medžių kalbą atkartoja ,
Su akmenėliais
Nuoširdžiai kalbu.
Papasakoju arba padainuoju ,
Paklausiu, ko gyvenime nesuprantu ,
Paglostau seną kelmą ,
Samanotą akmenėlį ,
Rasos laše nuskaidrintus
Jausmus panardinu-
Gerumo kupina širdim
Namo einu.
2008

Dangus

Į vaiskų dangų bėga medžiai
Skandindami šakas lyg vandenin ,
Mažyčiai debesėliai išsisklaido ,
Kada klevų malda pasikelia aukštyn.
Gal jie švelnumo saulės prašo
Ir šilumos,gerumo artimų akių ,
O medžiai- taip arti viens kito ,
Rodos,gali spausti draugui ranką
Ir pasiguosti,jeigu būna per sunku...
Dalintis galima ir džiaugsmą ,
Dangaus prašyti mėlynų spalvų ,
O medį švelniai apkabinti -
Sugrįš malda jo liemeniu
Su lašančiu lietaus lašu-medum...
2008

Prie Urvenos

Medžių lapeliai-aukso pinigėliai
Prie turtingiausios upės Urvenos.
Žiūrėdama į dangaus mėlį
Žinau,kiek daug ir man padovanos...
Į tyrą vandenėlį medžiai įsibridę
Lapoja tilindžiuodami nuo pažemės
Iki berželių viršūnėlių,o aukštai
Tik vėjas trimituoja,kad ruduo atėjo
Ir žais karpytais lapais-
Nepagailės spalvų, nubers juodais taškais.
Dėkoju žemei,kad mane pakėlei ,
Ant savo delno nors trumpam pasodinai
Ir visą mano laiką nužarstys
Nukritę lapai-aukso kilimėliai ,
Čežės,kol mano kojos eis...
2008

Urvena

Senųjų Mačionių ulyčios gatvė, Pavirtusi žvyruotu keleliu- Išlikę dar keli kiemai , Jau pakirsti senatvės , Bet dar su rytdienos viltim , Močiučių rankdarbiais Senaisiais papuoštų. O upė jau numelioruota- Urvena

Vos vos čiurlena ežero kryptim , Šaknis ir akmenis prašoka- Tik išgraužose telkšo šaltinių vanduo Su gyvasties pilna širdim... Kokie šlaitai išdidūs! Ją dar saugo medžiai Sugerdami dangaus mėlynę , O prie jų šaknų prigludęs ilsisi Lyg po tolimos kelionės svečias- Maurais apžėlęs ,o gal nuo senatvės , Išminčius upių-senasis akmuo... Čia obelys ir miško medžiai-šimtamečiai , Seniai palaidoję vardus žmonių , O palengva-kaip laikas upė teka , Metus matuoja amžinu matu. Ir mes ateisim čia,kol upė šneka , Kad tik nebūtų slenksčių per aukštų... 2008