Gražius saulėlydžius mačiau,
Kada geltona saulė,
Mėlyną dangų išbučiavusi,
Į ežerą nusileisdavo:
Nutildavo garsai,
Tiktai pakrūmėje lakštingala
Dar tęsė dienos aidą…
Buvau prie jūros,
Ėjau ant tilto,
Gal tokia mada,
Kur visi eina,
Traukia…
Nugrimzdavo staiga į bangą
Saulė apvali,
Dangų debesys užtraukia,
O niekas čia manęs nelaukia…
Aplankiau ir tolimas šalis,
Koks ten mėlis
Dangaus ir jūrų,
O saulė – ta pati,
Ir vakaras toks pats,
Kol vandenėlis šiltas,
Toks sūrus ir gyvas…
Dabar sapnuosiu laimės apsupty
Ir didingą vandenyną,
Nes ten – mano širdis,
Mano mažylis
Saulę lydi.
Ona Baliukienė
