Motinos akys

 

Prisimenu nuo pat vaikystės

Matinos, mamytės,

Atidžiai žiūrinčias akis,

Prisimenu vis jas,

Kai savus jau vysčiau,

Lydėjo dvi žvaigždelės

Per visus metus…

Ieškau naujų dainų,

Paskirtų mamai,

Ir tenka nusivilti, –

Jos seniai rašytos,

Mokyklose dainuotos,

Reikia pakeisti vos kelis žodžius,

Naujai ir suskambėtų,

Jei kompozitoriai – poetai

Rašytų prisiminę iš vaikystės

Ir motinų žodžius…

Motina ir verkdama kalbėjo:

„ Mylėjau jus visus,

Lyg pievų žiedelius.’’

Tai kas, kad ir esi senyvas,

Paskirk jai, nors kelis,

Naujus ir savo, žodelius.

Ona Baliukienė