Mėlynės

Skiriu mamytei Julijai
Kaip kvepia Pašilėj mėlynės
Ir tavo akys tarsi mėlynas dangus.
Atsiveria seni prisiminimai,
Kai skinam uogas tarsi ašaras
Ranka pamėlusia nuo tų saldžių mėlynių...
Juokingai gražios, išteptais žandais
Ir sieloje toks žydras, apšviestas dangus.
Kol prirenku pritūpus prie kupstelio saują,
Tau pusė miško, rodos, jau glėby,
O ant kelmų prisėdę trys vaikaičiai
Uogeles ragauja... tokia tyla, ramybė
Lyg ant žalių šakelių bręsta uogos naujos...
Su kokia meile, būdavo, į juos žiūri.
Dabar po šitiek metų viskas kito
Ir vaikai užaugo, tik meilė netelpa širdy...
Mamyte, ačiū tau, už tą regėjimą lyg saulę-
Tiktai dėl šito jausmo gal ir gyveni.
2009