Akimirksnis

 

Kūrėjas – siekis,

Jį visaip įvardina,

Vienu Dievu vadina,

Kas amžina ir nepasiekiama,

Beribėje – akimirksnis…

Mana ir duona,

Žuvis iš vandenyno,

Tinklai iš šilko gijų,

Pilys iš smėlio,

Motina – žemė,

Visų kartų gimdyvė.

Ona Baliukienė

Prisiminimai

 

Sapnuoju kaimus,

Kuriuose gyvenau,

Obelis pasodinau,

Dabar ten kiti

Obuolius jau skina,

Pakelėje – nauji beržai,

Žydi alyvos,

Bitės zirzia...

Siaurėja sklypas prie namų,

Rėželis žalios pievos,

Šaltinėlis virva,

Žiūri į dangų ir klausaisi

Savo sielos...

Nereikia man daržų,

Turiu savo arimą,

Kur dar gili vaga

Ir tyvuliuoja ežerai, –

Dvi akys mėlynos

Juos gimdo…

Tekantis upelis

 

Vis noriu pasisemt vandens

Iš to upelio,

Kuris ir žiemą teka,

Pasilenkiau ir išgirdau,

Ką tėviškėje šneka:

„Erdvės daugiau

Ir ašarų mažiau,

Sugėrė jas upelis tekantis’’…

Ona Baliukienė

Šviesos ruoželis

 

Skambučiai siekia

Ir už vandenyno,

O tu neatsiliepi,

Nors šalia esi,

Tyla iškalbingesnė

Ieškant mylimo,

Viliuosi, kad miegi…

Skambučiai – laidas

Viens į kito širdį,

Sujudini jausmus, girdi,

Kaip suplaka linksmiau

Kitam laido gale,

Prabėgusius drauge metus prisimeni,

Tartum stovėtum

Planetos vidury…

Ištiestos rankos,

Akyse – šviesa,

Tik toks yra laukimas,

Skambutis – po tylos,

Šviesos ruoželis tarpe durų,

Švyturys…

Dėl meilės esam gimę,

Iš meilės atiduodi,

Ką turi.

Skrydis virš kalnų

 

Gyvybė – trapus paukštis,

Kartais ji būna,

Be plunksnų ir sparnų,

Bet gali bėgti

Nepakildama į aukštį,

Kaip medis – augti

Be šaknų…

Užgimęs vis eini į mirtį

Nežinomu keliu,

Nesupranti, kiek yra skirta

Metų, dienų ar valandų…

Pakyla paukštis,

Klykia, šaukia

Ieškodamas sau artimų,

Vėtra nubloškia

Į bedugnę klaikią,

Kam taip aukštai skridai,

Jei neturi jėgų…

Tu skrisk,

Kol aš einu.

Vardai

 

Kapt kapt atodrėkio lašai,

Kaip mana iš dangaus,

Mirtos šakelė drebanti,

Kad žemėje būtų taika

Ir Po Trijų Karalių.

Išliko jų vardai,

Užrašomi ant durų,

Vis tikime – ateis laikai,

Kai švies lemties žvaigždė,

Atves į tiesos kelią

Ir vykdys Dievo valią.

Ženklai

 

Niekas taip nepaženklina,

Kaip skurdi vaikystė,

Karo metai,

Tėvelių netektis.

Niekas tokių metų neprašė,

Juos pamėtėjo iš šalies

Ir prievarta pasiūlė, –

Nebūsi, lyg ir pats renkiesi,

Tarp gyvybės, nebūties…

Kartojasi metų laikai,

Pasidžiaugi trumpai pavasariu

Ir vėl – žiema,

Ilga naktis,

Tokia pati – istorija,

Žmonių gyvenimas,

Paženklintas netektimis.