Iš meilės

 

Ruošiasi pavasariui paukšteliai,

Lizdus neša dėl vaikų

Ir klega miškas nuo balsų –

Atskirti jų ausys negali, –

Visi – iš meilės,

Iš sielos gelumų,

Kaip tekanti srovė upelio…

Pakyla migla nuo žolynų,

Suspurda ir drugio sparneliai,

Tai – tik iš meilės,

Iš sielos gelmių,

Vis kylanti srovė upelio…

Dainuoju tau pavasario balsu,

Lakštingalos ir tekančio upelio,

Jisai – iš meilės,

Nuo gimtų kalnelių,

Iš sieloje ištryškusių upeliukų,

Mėlynų dangaus akių;

Išgirsta paukščiai – pritaria,

Lietaus lašais susigeria į žemę

Meilė.

Sėjomaina

 

Metų laikai priklausomi

Nuo žemės ir nuo saulės,

Kokiu ratu apsisuka,

Kaip ji nepamiršta,

Ką dangus sukūrė

Per neatmenamą laiką…

Mūsų trukmė – labai trumpa,

Po žiemos vis laukiame pavasario,

Kur sėsime surinktus grūdus,

O rudeniop vėl rinksime…

Darbe pažymime dienas,

Tada pamatome,

Kaip jos ilgėja,

Kaip žiedeliai užsimerkia,

Taip nepajuntame ir sau

Suprantamos sėjomainos,

Kaip tyliai užsimerksime…

Naujas daigelis kyla,

O diena ilgėja,

Net ir šis supranta.

 

Už ateities metus

 

Už visus nepriteklių metus

Duok, Dieve,

Ramia senatve ir laime

Pasidžiaugti, –

Niekas nėra skolingas

Už buvusius metus,

Niekam nesu dabar skolinga…

Už visus praeitus kelius

Gali kiekvienas pasidžiaugti,

Surinkęs nuo jų akmenėlius,

Supilti ir paminklą

Džiaugsmui…

Tikėkime gražia ateitimi,

Kaip aš tikiu,

Ir visas negandas įveiksime.

Jaunystės eleksyras

 

Klausykime baladžių apie meilę,

Ilgiau išliksime jauni,

Pasijusime laimingi

Dėkodami ir dangui

Už šviesą tamsią naktį,

Už likimo žvaigždę,

Kuri seka žemę…

Rašykime savo giesmes,

Ilgiau pasijusime esą gerovėje

Su juoda žeme,

Medžių apsuptyje,

Tekančių ramiai upelių…

Paskirkime save iš anksto

Dangui.

Tegu visiems bus gera

 

Kai labai šalta,

Ieškau šilumos

Iš tavo rankų, –

Jos šildo ir globoja,

Linki gero…

Kai saulė kyla,

Ieškau danguje akių

Ir saulę kalbinu,

Gal tu į ją žiūri

Ir abiems – gera…

Kai saulė slepiasi

Po debesėliu,

Randu šviesos ruoželį,

Ten mūsų mintys,

Aš ir tu,

Taip gera susitikus

Prie dangaus žvaigždelių…

Mūsų vakaras – labai arti,

Ieškom užuovėjos

Ir atjautos krislelio...

Pasineriu į tamsą

Eilinės nakties,

Jaučiu tavo rankas,

Matau akis, –

Taip gera,

Neapsakomai man gera.

Padėka šalčiui

Vaikaitis

 

Du balti

 

Turiu baltą katinėlį

Trumpučiai ir susivėlęs,

Bet šukuojasi ir prausiasi,

Išsikrapšto netgi ausis.

Abu rašome ir skaitom,

Jis vis murkia ir palaiko,

Dar niūniuoju jam dainelę, –

Pasakų suprast negali.

Glostydavo ir anūkėliai,

Bet korona šalia sėdi,

Nežinai, kada prikibs

Ir dainelių nebeliks.

Daug liūdniau dabar močiutei,

Kai už lango – baltos pusnys,

Gal ir jūs balti balti,

Kaip eglutė, – vieniši?