Kas liko nuo Velykų

Nekilk aukščiau

Nė kiek gali iššokti, -

Yra ir patarlė,

Kad aukščiau bambos

Niekas neiššoka...

Nepriauginsi uodegos,

Nes povas turi tokią

Ir jis neleis

Arčiau savęs, nors gražiai

Giedančio gaidžiuko,

Bet prasčioko...

Oi, veltui ieškome

Dar vietos ant laktos, -

Kiaušinis rieda visada

Tiktai po ta,

Kuri tupėta, nutupėta,

Vis dar mokausi...

Sukroviau čia rastus,

Viso gyvenimo marguosius,

Į Kalėdinę kepurę,

Dėvėtą, nudėvėtą,

Tegu gieda, šoka...

Permatoma siena

Kiekvienas užsiėmęs savimi,

Neperžengiame per save,

Tarsi pastatom stiklo sieną,

Kuri sudūžta paliesta

Stipresnio gūsio,

Dygsnio mėnesienos...

O sielos šauksmas – tai erdvė,

Nusagstyta žvaigždėmis,

Kurios švyti dieną,

Tiktai nematom jų,

Nes užsiėmę savimi,

Neperlipam per savo

Pastatytą sieną.

Kūrybos versmės

Dėlioju, parenku žodžius,

Lyg margus žiedelius,

Atsiskaitau už dieną,

Kam dar turiu papasakoti,

Ką širdyje jaučiu,

Kaip slenka mano valandos

Į tikslą vieną...

Tikiuosi, kad mano mintis

Perskaito vaikas ir senolis,

Kad jų rankas tada sujungia

Net lietaus karoliai...

Švelnumas – pagarba

Atgimsta iš dangaus,

O žemė išaugina,

Kūrybinė versmė

Pagirdo žodį,

Meile pamaitina...

Karo vaikai

Prarastos gimtinės,

Sudeginti namai,

Išvežti į Sibirą

Visi nekaltai,

Numirę pakeliui,

Nelaidojami ir neapverkti,

Pakasti po įšalu

Ir nebe prikelti...

Išnyko kaimai,

Net jų pavadinimai,

Senolių dainos –

Jau knygų lentynose...

Kapeliai – po medžiu,

Kryželis – ant pečių...

Tušti laukai,

Neužarti panuovaliai,

Savo tėvų namus

Tik sapnuose matai...

Oi, kam kukuos gegutė,

Kur suks lizdus gandrai?

Keli posakiai

Yra ir nieko nepakeisi,

Buvo, kaip yra,

Geriau nebūna,

Nesėjęs ir nepjausi,

Duona būna tik rupi,

Juoda, kaip žemė,

Ne balti pyragai...

Nemoki pralaimėti,

Negalėsi ir laimėti –

Amžina tiesa...

Gyvenimas pamėto,

Pasilieka trupiniai.

Šventinis palinkėjimas

Uždek žvakelę,

Pastatyk lange,

Tegu pro šalį

Einantys pamato,

Kokia tavo ranka,

Kokia širdis gera

Ir kokios tyros akys...

Paslėpk po krikšto

Nuotaika šilta,

Kas ir negera ką pasakė,

Pamiršk nors metams

Negandas, skriaudas,

Te sudega, kaip žvakė...

Visiems pasakyk

Ačiū.

Gerumo gijos

Gerumu suverpsiu,

Iš gerumo gijos

Gerumą išausiu,

Žiede pinavijos...

Gerumu susiūsiu

Seną gilią žaizdą,

Gerumu palaistau

Ir kiekvieną eilę...

Gėrio nepristinga,

Kaip motulės staklių,

Šiaudinės kepurės,

Atminties iš tėvo...

Kad ji neužaktų,

Bet praleistų vėją,

Voratinklio siūlą,

Saulės spindulėlį...

Gerumą pasėjus

Piktžoles ravėjau,

O po to ant smėlio

Ramiai atsisėdau.

Gerumas – lemtingas,

Atlaidumo stinga,

Pyktį tik užaręs

Tebūsi laimingas.