Saulės gėlė

Margi drugeliai,

Balti ir mėlyni

Po pievas, pabaliais

Ir laumžirgiai poruojasi

Ant nendrių, smilgų;

Vėjas kedena sparnelius,

O jie pavasariui paklūsta,

Vienas prie kito

Švelniai glaudžiasi...

Susipina su saulės spinduliais

Ir kyla, skrenda -

Laimė nematyta...

Jie – mūsų viltys,

Sielos angelai,

Gyvenimui prikeltos mintys,

Kad eitume ir skristume

Tarsi visi drugiai

Į visatos pilnatvę,

Nutūptume ir į visas žvaigždes,

Iš ten ir saulės gėlę -

Meilę pasiimtume.

Iš gyvųjų minčių

Viskas prasideda iš prigimties -

Skaudi ir varginga būtis,

O norisi aukštai pakilti,

Tada ir stengiasi net iš peties

Ir iš visų jėgų

Už ko užsikabinus dirbti...

Kai kiek pakylama virš giminės,

Net gėdos jausmas

Neapykanta pavirsta,

Kad kliūva skeltanagiai asilai,

Kurie nemoka lygiai atsispirti...

Net skrisdama kregždė

Pažiūri iš aukštai

Ir ima mintį piršti,-

Kam veisiasi ant žemės asilai,

Reikia jiems odą dirti...

Oi, daug ir asilų

Norėtų kregždėmis pakilti,

Bet jų kanopos aria žemę,

O tik balti žirgai

Pegaso sparnais švilpia...

Kregžde būtų gerai,

Bet žemėje ir asilas

Net labai reikalingas -

Dirbti...

Tėvelių sodai

Taip norisi lankyti sodą,

Kur auga dar tėvelių obelis

Ir krenta kriaušės rudenį,

Per patį bulviakasį,

Bumbsėdamos į juodą žemę,

Paskui ateina lapkritys...

Vis laukiamos paukštelių giesmės,

Joms pritariu savo daina,

Nes gera eiti per pasaulį

Rankas į dangų tiesiant

Ir atsisėsti kas pavasarį

Ant suartos vagos,-

Ji tiesiasi už žalio horizonto,

Dar miško juosta kelyje,

Tenai ir paukščių giesmės

Pranyksta, virsta aidu

Rudenėjančio dangaus skliaute;

Sugrįžta visi paukščiai

Į tėvų namus net ir sapne...

Praregėjimai

Mieli koncerte sutikti žmonės

Būna toks laikas,

Kada nori viską rasti,

Viską turėti po ranka,

Viską matyti ir suprasti

Apie kitus, kurie toli...

Būna toks laikas,

Kai pradedi matyti,

Kas ir visai šalia,

Tada ir norisi taisyti,

Kitų klaidas,

Kad būtų tik pagal tave...

Būna toks laikas,

Kada žinai daugiau,

Nei bet kas kitas,

Lankaisi pas visus

Su ta pačia žinia

Ir pasakoji apie viską,

Tiktai ne apie save...

Būna toks laikas,

Kai negalėtum jau paklysti

Tarp žemės labirintų,

Netgi danguje,

Nes žvaigždėse matai

Savo prabėgusius metus,

Bet supranti,

Kad nepažįsti dar savęs...

M. K. Čiurlionis ir Druskininkai

"Čiurlionis kitaip" Vilniaus mokytojų namuose

Dviejų karalių paslaptį atspėjęs,

Draugystės židinį įkūręs

Ir saulę dovanojęs,-

Tarsi jūros svarstyklėse

Likimo mažas laivas

Siūbavosi sonatoje kūrėjas.

Rašei tik širdimi,

Piešei net aklas būdamas,

Akompanuojant vėjui šakose

Prie žiočių Nemuno,

Kur prieš akis voratinklių žymė

Kaip miestų gatvės,-

Dažnai į debesis buvai išėjęs,

Kai „Miškas“, „Jūra“ šniokštė

Ir gyvenimas braškėjo...

O laidotuvių ciklas

Nesibaigė su mirtimi,-

Gimtinę atkartoja Lietuva -

Tai muzika nauja,

Kelių kartų paveldėta,

Iš ten atėjusi.

Pavasario šauksmas

Skiriu Anykščių mylimiems žmonėms

Diana Šermukšnienė

Pavasaris - poravimosi metas,

Gyvybės šauksmas gamtoje,

Gyvenimo tąsa numato,

Kad laikas bėgtų paslapčia...

Bet kaip išvengsi,

Kad niekas nematytų,

Kur sprogsta medis,

Kaip žydi ir gėlė -

Po dvi, kupste

Ir pranašauja naują vadą

Net požemio gyventojai

Prabudę, saulės iškelti...

Pavasaris pražysta neprašytas

Kiekvieno mūsų mintyse,

Širdy...

Paukštelis čiulba ausyse...

Girdi?

Laiko lange

Prisiminimai,-

Kaip gija

Per laiką eina

Ir vejasi šventa kalba,

Kas buvo ir ateina

Vis su pavasariu drauge...

Tas langas į mokyklą,

Prie jo mama

Sutinka grįžtančias dukras,

Dabar laukia vaikaičių

Balta gėlė lange...

Toks mėlynas dangus

Ir toks platus pasaulis

Atsiveria staiga...

Juk viskas – netikėta

Gyvenimo lange:

Ir metų virsmas,

Ir tos gėlės,

Ir vaikų šypsena...

Sugrįžta laikas vakare

Ir apsistoja

Kaip saulėlydžio žara...

Juk jūs, vaikai, ateisit visada.

Skiriu Daliai Makaraitienei