Skanu

Pasislėpiau šermukšnio krūmuos-
Gal nieks nemato,nieko nebijau ...
O,kokios skanios uogos lyg pakrūmėj ,
Žiūrėk ,kiek nori,arba bėk toliau.

Tvoros

Visai neaukštos miško tvoros-
Pro jas žiūri,apeit gali
Ir nebaugina piktas šuo,
Nėra net užrašo,kad privati valda ,
Palietus rankos netepa,
Nors, rodos,suręsta skubom
Ir kyšo nuolaužos...išgriovus
Nebūtų niekam ir jokia nauda.
Čia viskas reikalinga, miela
Ir visad siela žmogui atvira ...
Atsispiriu į ją,jaučiuos laiminga ,
O kelią žymi nuo senatvės lūžusi ,
Natūrali šaka tarsi lazda.
2008

Raganaitė

Senų sodybų pamatuos
Ar prie malūno akmenų-
Čia naktimis nuo seno,
Net ir rytais rūke
Matai- kažkas plevena ,
Lyg tešla marma
Duonos kubile ...
O dienomis po šaknimis ,
Prie samanotų akmenų
Pavirsta į gėlelę ,
Kuri neturi net žiedų ,
Tik sukasi tarsi spiralė-
Nuo svetimų akių
Landynę savo gaubdama...
O,sako,raganos paseno.
Aš netikiu,matau akim sava ,
Kaip vandenį sudrumsčia
Prie seniai sugriuvusios pirtelės-
Mazgoja išsipynusios kasas.
Prie upeliukų,ežeruos
Jos visada gyvena ,
Jeigu tenai dar vaikštom mes.
2008

Gyvenimo ramybė

Tokia ramybė upėje gyvena.
Tik nekalbėk visu balsu-
Iš jos visi stiprybės semia ,
Prigludę prie gyvenimo krantų.

Neužsimerksi prieš vilioklę gėlę ,
Kuri ,atrodo,siūlosi ir bėga už akių.
Nenusigręši nuo skriaudos ir gėlą
Sau kartais priimi kaip paveldą kitų.

O,apgaulinga ta ramybė,jeigu pakelėje
Matai nuvirtusius nuo negandų medžius ,
Bet ar užteks jėgų ištiesti ranką,nepakėlei-
Paliks akmuo širdy ir būsi neramus...
2008

Kai esi vienas

Galingas medis
Augo ir lapojo ,
Kol jį globojo
Motina gamta ,
O kai paliko vienas ,
Virto,gal žaibai
Jo galvą sužalojo
Ir upeliu pavasarį
Nuplukdė nuo namų ,
Kur žemė svetima...
Dabar jau prie kitų krantų
Beginklis-be žievės
Sustojo...o po juo
Tik retsykiais nušniokščia
Gyvenimo srovė-
Upelių džiaugsmas-
Almantis vanduo.
Gal jo visai nebūtų ,
Jei slenksčiu pavirtęs
Jo neprilaikytų ,
Čia amžinai įsmegęs-
Atmintis-akmuo.
2008

Stiprybė-gyventi

Visi,net medžiai,
Stiebiasi į dangų ,
Kur laisvės -saulės
Būna kiek daugiau.
Ir ant akmens
Didžiuojasi užaugę-
Po juo įsikabina
Į žemę-motiną
Netgi kur kas giliau...
Stiprybės reikia ,
Kad gyventum ,
O pasakos palieka
Po visų darbų.
Tik pažiūrėk,
Kaip medžiai stiprūs
Ima ir susensta ,
Išvirsta nugalėti
Iš tokių plačių šaknų...
2008

Mergytės daržely

Ėjo mergytė
Į žolynėlius ,
Prilijo sterblytę
Papūtus vėjui.-Oi ,tu mergyte,
Ko taip sušlapus ,
Gal tau pagelbės
Klevelio lapas.

-Kol prisiskinsiu
Aš žolynėlių ,
Gal būsiu sausa
Prieš bernužėlį.
2008