Dviguba vienatvė

Prieš langą dar mažytė obelis ,

Sodelis ką tik pasodintas.

Joks žiburėlis jo nebelankys.

Tušti langai, čia lankėsi mirtis,

O namas be žmogaus-

Toks vienišas tarsi be svirties šulinys.

Atrodo, taip dar neseniai

Už lango žiburėliai švietė prie keliuko,

Jis vedė į savus namus,

Kur ilgesys dar pasilikęs,

Prie durų laukia,pasitinka.

Ištiesusi rankas paleidžiu durų rankeną

Ir pačios kojos peržengia per slenkstį..

Patogiai padedu pavargusias rankas

Į Tavo šiltą delną...

Tada vienatvė lyg kalaviju

Sapno gijas nutraukia...

Už lango dar tamsu,

Žinau, toli nuo šių namų esi:

Tik aš savo pečius apsikabinus-

Niekas nebelaukia.

2010

Pats sau...

Kiek daug gyvenime klaidų,
Nesusipratimų,
Kai bėgu voverės ratu,
Ir nežinau, kada sustosiu-
Nykios mintys pinasi,
Nejaugi gyvenu už du?..
Net ir vienai labai daug reikia,
Juk tokį metą gyvenu,
Kada be daugelio daiktų
Visi negalime rudens apeiti,
O dar žiema ne už kalnų...
Tada ir baimė nasrus žioja,
Kad neturi jau tiek jėgų-
Ir prarandu net blaivų protą,
Prisidarau ir sau skriaudų...
2009

Rudens gaida

Kada už lango šlapdriba
Ir naktį nemiga kankina,
Žinau ruduo-tokia dalia,
Tiktai laimingi to nežino.
Ant kalno pušys palengva
Žalius spyglius paruošia žiemai,
Kad šalčio įkyri banga
Jų nesušaldytų prieš miegą.
Ir eglės žalios visada-
Tik nežinau, kaip joms pavyksta
Taip būti su gamta beribe darnoje,
Kai rudenėlis bėgdamas supyksta...
Vis barasi lietus,
Per langą lašai slysta.
O kur tada maža viltis,
Kad rytas bus geresnis
Už praėjusios nakties
Vėlyvą rykštę.
2009

Žvarbus ruduo

Rudens šiaurys žvarbus-
Toks šaltas vėjas
Kasdien labiau
Paliečia kojas, gelia net nagus.
Gilyn į širdį neviltį pasėja,
Prie mano kelio
Pamažu balutėse vanduo tuštėja-
Taip nusileidžia debesys,
Saulutei akeles lyg letena uždėjo...
Gerai žinau,
Kad dar ne laikas sniegui-
Negali sėlinti žiema
Be šalčio pranašų...
O gal pasaulį krečia
Šaltosios prognozės-
Žiema atslinkus
Į tuštėjančius namus?
Tada nebus prie stalo
Kasdieninės duonos,
Jei reikės daužti trupančius ledus...
2009

Baimės jėga

Kai visą kūną bado baimė,
Taip karšta karšta viduje.
Nutvilko drebulys-jauti nelaimę,
Bet nežinai, kokia jinai, kada...
Daug kartų teko tai pajusti-
Ir dėl savęs, ir dėl kitų.
Kaip gera tada būtų
Nors prie ko priglusti;
Deja, tada nebeturi draugų...
Kiekvienas būna užsiėmęs-
Savi drabužiai vis prie kūno
Daug arčiau ir mielesni.
Ir medis į pagalbą neatbėga,
Turiu pati prie jo prieit arti...
2009

Išdavystė

Nepamaniau, kad vienas
Kritęs rudenėjant lapas
Su savimi atplėšia
Širdgėlai sparnus.
Taip verkia tik paklydę,
Neberadę tako,
Prie išdavystės slenksčio
Palikti vieni...
Ir skrenda skrenda
Lyg besvoris lapas-
Nukris žemyn,
Kai šalčiai pasibaigs.
Kažkam pavasaris ateis,
Žydės gražiai žiedynai,
Bet širdgėla ir graužatis
Kažin, ar tau atleis?..
2009

Saulute, šviesk...

Suku septintą dešimtį
Gyvybės ratą...
O saulė taip į amžinybę panaši,
Bet deganti ugnis irgi užgęsta,
Tik man jinai labai graži...
Ir kiek atseikėjo likimas
Juntu, skaičiuoju
Ir seku metus,
Kaip saulės mirksnį akyse nešioju,
Kiek jėgos leidžia,
Nors delnu šilumą jaučiu.
Kol kas tik mano laikrodis šlubuoja,
Saulele, šviesk ir po manęs-
Juk žemei be tavęs
Nebus rytojaus.
Kaip mano dainos virs ledu.
2009