Kai visą kūną bado baimė,
Taip karšta karšta viduje.
Nutvilko drebulys-jauti nelaimę,
Bet nežinai, kokia jinai, kada...
Daug kartų teko tai pajusti-
Ir dėl savęs, ir dėl kitų.
Kaip gera tada būtų
Nors prie ko priglusti;
Deja, tada nebeturi draugų...
Kiekvienas būna užsiėmęs-
Savi drabužiai vis prie kūno
Daug arčiau ir mielesni.
Ir medis į pagalbą neatbėga,
Turiu pati prie jo prieit arti...
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą