Kankorėžiai

Eglių kankorėžiai pakibę
Lyg žvakės puošia
Motinų žalias kasas.
Atskridę kėkštai
Džiaugiasi išvydę
Geltonas savo maisto kuprines.
Žiūriu į jas-širdy sutilpę
Švelnumas, gėrio spindulys.
O, pažiūrėk kaip žvilga!
Karoliais kaklą padabins...
Į baltą sniegą
Margumynai byra,
O rankos kaip kankorėžiai-
Šiurkščiais delnais pavirs.
O aš dar stoviu po egle,
Bijau, kad vėjo šaltas gūsis
Ne vietoj sėklas išbarstys,
Paskui tik pasiūbuos šakelę,
Mus ilgam pamiršęs
Toli nubėgs ir nebegrįš.
2009

Šviesūs vakarai

Kaip medis šaknimis įauga,
Jeigu jam žemė palanki-
Sutinka nuotaką ar draugą,
Jeigu jų žvilgsniai draugiški,geri.

.

Ir žiūri beužmigdami į saulę,
Pasiima,kiek reikia, spindulių-
Tik tie ramiai aušros sulaukia,
Kurių širdy švelnu, šviesu, tylu...
.

O vakarai daug šviesesni už rytą,
Kai suskaičiuoji, kiek darbų
Per ilgą dieną buvo padaryta-
Sapnuoji, kad užaugai dideliu medžiu.
2009

Spragės

Didžiulės spragės
Išskleidė saugyklą-
Vaikučiams atrakino
Į didįjį pasaulį
Namelių duris.
Juk tegu bėga žiemą
Į gyvenimo mokyklą,
Pažiūri, kur geriau,
Gal visam laikui
Apsistos, įsitaisys...
O kiek pradingsta
Balose, prie kelio-
Kiekvienas žiūri,
Kaip jis pats išsikapstys...
Lengvai papurtau
Šiurkštų jos stiebelį-
Juoduoja "mažiai"
Delno vidury...
Pagavo vėjas,
Sniego gūsis
Kažkur nusinešė...
Galbūt pasės,
Nors retkarčiais lankys?
2009

Gražios gėlės

Gan kuklios gėlės
Žiemą tampa gražios-
Gal jos pelenės
Pasakų gražių...
Visi mes norime
Ilgai išbūti gražūs
Ir bijome plaukų žilų.
O baltu galvos nusidažo,
Nuo rūpesčių,ilgų naktų,
Kai plaukė mintys,
Kad turėtų būti gražūs
Darželiai prie gimtų namų...
Kaip išauginti daigą gležną,
Kad nebijotų niekada audrų,
Mokėtų bet kada,-
Ir šiaurės vėjui atsigręžus ,-
Pasitikėti savo galiomis,
Ne išmalda kitų...
O!Kad daugiau pražystų
Gan kuklių, bet saule
Spindinčių gėlių.
2009

Sveiki

Sveiki,ankstyvą rytą atsikėlę,
Prie stalo sėdantys,sveiki!
Žiemos dangus kaip ežerėlis-
Bangelės supasi,
Nubėga ratilai maži.
Ir tavo akys-du mažyčiai kauburėliai,
Kuriais atbėga ši diena
Ir atmintis...
Per kalnelius į aukštą kalną pasikėlę
Pamatome -žemai namai,
Aukštai-kiekvieno
Neišvengiama būtis.
Ir skubame sugerti mėlį,
Per smėlį brendame toliau,
Kad dienos būtų šviesios
Ir ilgai žydėtų gėlės,
Dar spėtume pažvelgti į akis-
Nupūstų užmarštį atklydęs vėjas,
Kol pėdas smėlis užpustys.
2009

Žiemos gėlės

Ilgam sustingsta
Žiemos gėlės
Po baltu sniego pūkeliu,
Naujai pražysta,
Tarsi seka pasakėlę-
Iš vasaros atklydusią- girdžiu.
Ji pasakoja apie vėjo gūsį,
Atskridusį nuo vandenų,
Atnešusį rasos lašelį-
Gal ašarėlę iš liūdnų akių...
Kaip greitai temsta dienos-
Miršta grožis,
Raukšlelės kaupiasi
Taip greitai ant kaktos...
Jeigu nežvelgčiau į gėles,
Žiemą nublukusį jų grožį,
Manyčiau,kad jauna likau,
Tokia ir būsiu visados.
2009

Su mėnuliu

Mėnulis seka paskui saulę-
Jo kelias švytintis, skaidrus,
O mėlynas dangus žiūri į žemę...
Nubalę skruostai, rankos baltos
Lyg nuotaka žiemos rūbu.
Kalneliais ritasi šešėliai
Nuo debesėlių balzganų,
Kada prakalbina pusnis
Gražuolis mėnuo,
Net ir dangaus mėlis
Nutiesia jam ir man kelius.
Einu saulės taku į šviesą,
Už nugaros -mėnulis apvalus...
Prie žemės grįžta mano mintys-
Prisiminimai iš jaunų dienų.
Po daugel metų susitikę
Į glėbį puolame kartu.
O!Kaip gerai, kad mylime ir gera-
Nepalietė žiemos šalna širdžių...
Kada saulutė atsisveikindama moja,
Ištiesiame rankas
Ir bėgame su mėnuliu.
2009