Širdies garsai
Žiedus į vazą skina;
Paskui gaivina,
Sugeria vanduo
Jų garsą ir vadina
Išeiti į laukus,
Kur jų gimtinė
Ir vėl pasėti grūdą,
Garsą paskutinį,
Nors ir nenokusių žiedų.
Žmogaus ranka
Juos laisto, myli
Ir glosto žiedą,
Bet vazoje nebus gražus -
Nemato saulės spindulių,
Todėl nuvysta
Margaspalvis žiedas
Neberdamas grūdų...
O mums taip gera -
Nors valandai gražu.
