Kiekviena gėlė,
Kiekvienas medis,
Mūsų žemėje pasėtas
Ir ilgai augintas
Galvą kelia, kelia;
Kiekvienas paukštis
Tupiasi ant tų šakų,
Kurios nebijo aukščio,
Nelūžta nuo vėjo...
Bet kelia vyturį aukštyn
Tiesi vaga įpratusio artojo,
Griežlė išbėga pabarin,
Kai rugį pjauna dalgis
Džir džir džir;
Ji pritaria skardžiu balsu
Ir pėstute nubėga
Dar į vasarojų...
Kiekvienas mūsų
Esame su Tavimi,
Tėvyne mylimoji.
