Pavasario skambesys

Maža gėlė – snieguolė,

Virpantis varpelis,

Audras stiprias atlaikiusi,

Nors šalna pakanda,

Vėl sušyla saulėje,

Kai sniegą nusipurto,

Suspindi visu gražumu...

Balta gėlė – didžiulis menas

Nupiešti baltame lape

Su baltu teptuku…

Pūsk, vėjau, žadink žemę,

Prikelk pavasario ištroškusius –

Medžius, vaikus,

Sukumpusį senelį,

Pradžiugink mus visus.

Tiktai pavasaris-šauklys

Pavasaris.
Vėl po šita egle prisėdau,
Kur skambalėliai
Ir lemputės-žvakės
Degė vakarais;
Kaip vaikų akyse
Žaislai mirgėjo
Ir krito snaigės iš dangaus -
Kalėdų paslaptis...
Oi, pūstelėjo vėjas,
Mažytis žiedas suspurdėjo,
Nukrito ant pečių
Dulkelių geltonuojanti liūtis;
Per širdį virpesys nuėjo -
Dangus toks mėlynas
Aukštai...
Gal meilės ilgesys?
Pavasaris.