Šiltas gamtos atodūsis

Karščiausias metas nusisuko

Ir su vėju nudundėjo,

Pražysti skuba paskutinės gėlės,

Ilgom blakstienom mirksi astrai,

Po vieną skleidžiasi kardeliai,

Lineliai supasi darželyje,

Tarsi įsimylėję...

Nebus šiais metais taip gražu,

Nes vasara praėjo,

Dar džiaugiasi paskutiniu šiltu atodūsiu rugsėjis.

Gyvenimas nestovi vietoje –

Tai tiksintis negirdimai gyvybės laikrodis:

Čia buvo – jau į praeitį,

Lyg rūkas išsisklaidė,

Voratinklyje pasisupęs pienės pūkas

Kažin kur nuskriejo.

Dar skinsim obuolius sode,

Jau kvepia pyragu

Mėnulis danguje aukštai,

Juk jam nebaisios pūgos,

Šaltas vėjas,

O saulė vis arčiau prie horizonto šliejasi...

Nuskintus ir švelnius žodžius

Į kraiteles sudėjau,

Palaimino kvapnusis gvazdikėlis.