Kol jaunas...

Jauni svajoja-daug ką
Žemėje pakeisti leista
Ir laisvę gerbia
Lyg Aukščiausiojo valia
Pasinaudoja savo teise;
Išeina užkariaut žemes.
Jaunam, kas sena, nepatinka;
Pakeisti reikia taisykles,
Nes dar neišbandytas Laikas
Kuriuo galėtų pergales atšvęst...
O kiek jaunystės-vienas mirksnis,
Po to jau reikalai savi
Ir nieko greitai nepakeisi,
Nors buvo norai dideli...
2009

Prie Rubikių ežero

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Prie%20Rubiki%C5%B3%20e%C5%BEero
Rubikių ežero pakrantę
Vėjas pašiurena,
Bet vakaras, todėl tylu-
Nešiaušia jo paviršiaus
Ir tik ritasi bangelės
Nuo mano kojų, kai brendu.
Kokie šešėliai!
Lyg stiklu nuslysta-
Tai naras gainioja aukšles.
Gal "gano,"
Kad toli jos nenuklystų?..
Bet uodegėlė jo snape sublizgo
Ir vėl ramybė-
Laukiu, kada vėl iškils...
Taip vasaros minutės nardo
Tartum tarpupirščiais vanduo-
Sušilęs, nuo karštos saulutės
Visą dieną bėgo...
Dabar jau vakaras-ramu.
2009

Upeliuko kalba

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Urvena


Klausausi vasarą,
Kai karštą, tvankią dieną
Ant akmens prisėdu,-
Upeliukas alma;
Kaip vandeny paskendus lapija
Šešėliais raibuliuoja
Ir plaukia į saulutę
Neryžtinga srovele.
Kaip atneša kvapus iš pievų,
Kur tupiasi drugiai
Ant žolynėlio ilgo stiebo,
Kaip vakarais dar varlės kurkia-
Gaudo uodus, museles...
O sausą vasarą vanduo nebėga-
Tik sučiurlena šaltinėlis
Ir pripildo duobutes.
Laimingi miško žvėrys,
Jei pirmi prie jų atbėga
Ištroškę gerti, klausosi,
Ką kalba upeliukas,
Kanopom kaukši akmenį-
Tą patį, ant kurio ir aš prisėdu...
Ir paliečiu stiklinį,
Raibuliuojantį saulutės žiedą-
Visai šalia įmintos stirnų pėdos,-
Kaip mano mintys,-prie akmens...
2009

Rytas

Saulute, leisk pasigrožėti
Tavo veidu, kai nebesaugo mėnuo,
Dar užmiegotos pievų akys,
Rasa dar prausiasi miškai,
O danguje lyg vėtrungė
Mažytis debesėlis stovi,
Dar parimęs vėjo laukia...
Nuplauks, kai slystels
Kiek aukščiau ir tavo spinduliai.
Su juo ir sapnas,
O dažniausiai nerimas nuplaukia-
Prasideda dienos darbai:
Reikia rankas į vandenį panerti,
Į žemę atsispirti kojomis tvirtai
Ir į krūtinę tyro oro įsileisti,
Kad sielą pakylėtų rytas...
Ar matai?

Ant saulės ...

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/play.aspx/.Public/IMG_8420.JPG?ref=2

Ant žalio kilimo
Mažyčiai vabalėliai,
Bitelės rainos dobilo žiede
Prieš saulę sparnelius iškėlę
Dūzgena, skraido pažeme.
Ir džiaugiasi saulutės spindulėlis-
Kiekvieną apkabina
Nieko gyvo neaplenks...
Kiekvieno akys švelnios
Taptum mažas paveikslėlis;
Per ilgą vasarą iki rudens
Žaliuoja mažas dobilėlis,
Kutena basas kojas.
O,būsiu atsargi-bitutė neįgels.
2009

Neliūdžiu

Neauginu gėlių,
Nelaistau ir darželio,
Tik mišką, pievą
Prieš akis turiu;
Prie namo kregždės
Lipdosi namus ir skraido-
Net inkilo ant medžio neturiu...
Galbūt todėl tiek medžiui,
Ir pievų gėlelei
Kaip savo žmogui
Dėmesio skiriu,
Kol sulipdžiau lyg būstą
Savo pirmutinę meilę,
Pražilo smilkiniai,-
Dėl to jau neliūdžiu...
O vėjas mano medžiams
Šakas nuolat laužia-
Taip nubyrėjo silpnesni lizdai...
Tada prie upeliuko atsigaunu-
Per akmenis braidau
Ir srovę laisvą
Kaip ugninį karštą laužą,
Žaibų įžiebtą, pamatau...
Liūdėti neturiu jėgų.
2009

Vaikučių kampelis - Bus žirnienė

Darže išdygo žalias žirnis,
Aplinkui apsidairė-
Nieko nesigirdi;
Visi kiti tokie maži,
Oi, nuobodu-diena graži...

Norėjo stotis ant pirštų galų,
Bet kojos silpnos-
Šleptelėjo ant kulnų.
Gudrybių jo pilna galva:
Balandą nusitvėrė-gera atrama.

Nusišypsojo žirnis
Balta šypsena:
-Kokia, sesele,tu gera.
Padėsi auklėti man vaikučius-
Tik pažiūrėk, kiek jų čia bus...

O ankštyje jau spiečiasi maži-
Žirniukai auga po lietaus
Kas valandą aukštyn, stori;
Vienas į kitą šonais trinas,
O žirnis plonas-neišlaiko vyrų.

Pašildė saulė ryte atsibudus;
Žirnio trobelė neatlaikė smūgio-
Kaip sprogo ankštis,
Žirniukai pažiro,
Jei liko lysvėje, išaugs vėl žirnis.

Dažniau į daržą nuskubėkit,
Kaip žirniais šaudo
Lyg patrankom, pažiūrėkit,
Kai šitaip kartais susipyksta,
Nebežinai net, iš kur kojos dygsta...
2009