Motinoms

Daug džiaugsmo , šypsenos
Kaip upės tyro vandenėlio,
Gurgenančio kasdien į tolį
Lig ramios tėkmės...
Gegužio vaiskaus ryto
Be tamsių šešėlių,
Kurį tau motinystės jausmas dovanos.
Ir bėgs jau metai
Lyg banga virš akmenėlių-
Dabar nebe viena
Ir tavo kelias nuolatos
Nuves tenai, kur bėga
Tavo vaikų pėdos---
Jų ateitį Tavo akių šviesa lydės.
Kai pusamžis skuba prabėga,
Atsigrįžti, o kelias vakaruos
Boluoja tartum upės smėlis,
Skardena lyg vaikų balsais rytuos.
Džiaugiesi, kad gera diena prabėgo,-
Kad tik likimas atkartotų
Vakarą be tirpstančių juodų šešėlių
Ir vėjas, kad nebūtų atšiaurus.
2009

Prie ežero

Pasislepia po priedanga žalia
Juodosios žemės labirintai,
Atsikvepia visa galinga krūtine
Vandens gelmė nematoma,
Todėl kaip sapnas paslaptinga.
Ir ieškau vis gyvenimo prasmės,
Kai nepagaunama mintis užstringa-
Atnešti norisi visiems vilties
Su vakaro rausva šviesos gija,
Kuri lyg pasaka į atmintį įstringa.
Kai ieškau žodžio nuoširdaus,
Lyg liejasi malda mažyte bangele,
Vėjelio gūsis lapuose pradingsta.
Pašaukia sielą žvaigždės
Su lakštingalos giesme...
Tokia trumpa ramybės valanda-
Vėl naujas rytas ir darbai atbunda.
2009

Laukinė serbenta

O, koks svaigus
Po karščio nuplikytos
Pavasario dienos
Paežerės pavėsis,
Kai skleidžia savo žiedą
Miško serbenta,
O prie vandens-
Tik vienas žingsnis,
Kur veidrodinis ežeras
Vilioja pasinerti į gelmes...
Dar taip tylu,
Nes antys, kryklės peri,
O kirai gaudo mažas žuveles.
Prie nendrių glaudžiasi valtelė-
Taip baigiasi kasdien
Graži, šilta diena.
Nubėgsiu akimis į vakarus,
Kur skuba saulė pasislėpti-
Dar neskubu namo;
Palauksiu... greit pražys
Laukinė serbenta.
2009

Tulpių paslaptys

Raudonų tulpių
Žiedelių pulkas,
Bet man gražiausia,
Kai jos po dvi-
Kažko lyg kužda
Kitai į ausį,
O taip man rūpi
Jų paklausyt.
Girdžiu, kaip giria
Jos melsvą dangų,
Saulutės prašo
Vaiskių rytų...
Ir aš paskęstu-
Jų mielos akys
Mane pakviečia
Pabūt kartu.
Ne tik darželis
Ir gražios gėlės
Vilioja širdį,
Kelia jausmus...
Dar prisiglausiu
Prie greito vėjo,
Kuris vis neša
Svajas kažkur.
2009

Du žiedai

Ramiau žydėti,
Greta, kai dviese,
Suglaudžia galvas
Ir lapelius...
Vilioja baltą
Narcizo žiedą
Raudonos tulpės
Liepsna-ugnis.
Kartu užaugo
Lyg vienas kelmas
Sujungęs buvo
Visus metus;
Žiūri į saulę,
Į dangų akys-
Kartu subręs
Ir lauks žiemos.
2009

Dukters rauda

Skiriu savo mamai

Pražydę sodai varške pavirto,
Sūpuoja šaką ramiai pietys.
Aš dar pabūsiu, kol svirtys girgžda
Prisiminimais mažų dienų.

Sūpuoja lopšį motulės rankos
Ir tamsią naktį, net pro miegus
Vis girdi tylų vaikučio verksmą-
Ko jis nerimsta, gal jam baisu.

Prašvinta rytas, saulutė vaikšto
Po šakeles ir nuo dangaus
Kaip šventą krikštą naujai pašlaksto
Iš debesėlio lašai lietaus.

Prabėgę metai seniai pažarstė
Baltų žiedelių pabaigtuves;
Dabar sustoju prie tavo kapo,
Motule mano, laimink mane.
2009

Drugelių šokis

Pakrūmėje drugeliai
Vienas kitą gena-
Net pailsėti kiek ilgiau
Neleidžia viens kitam...
Visokie-ir margi,
Su geltonais taškais;
Kaip juos gamta
Taip nuostabiai išmokė
Visu grožiu
Prieš vienas kitą atsiskleist...
Pasipuošė drugeliais pievos.
Žinau, kad tai-
Gyvenimo sekundė,
Trunkanti trumpai,
Bet kaip gerai,
Kad medžiai, žalios pievos
Ir žemė bunda
Drugelių, skrendančių
Margais sparnelių apvadais.
2009