Pasislepia po priedanga žalia
Juodosios žemės labirintai,
Atsikvepia visa galinga krūtine
Vandens gelmė nematoma,
Todėl kaip sapnas paslaptinga.
Ir ieškau vis gyvenimo prasmės,
Kai nepagaunama mintis užstringa-
Atnešti norisi visiems vilties
Su vakaro rausva šviesos gija,
Kuri lyg pasaka į atmintį įstringa.
Kai ieškau žodžio nuoširdaus,
Lyg liejasi malda mažyte bangele,
Vėjelio gūsis lapuose pradingsta.
Pašaukia sielą žvaigždės
Su lakštingalos giesme...
Tokia trumpa ramybės valanda-
Vėl naujas rytas ir darbai atbunda.
2009
2009 m. gegužės 3 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą