2009 m. birželio 30 d., antradienis

Kol jaunas...

Jauni svajoja-daug ką
Žemėje pakeisti leista
Ir laisvę gerbia
Lyg Aukščiausiojo valia
Pasinaudoja savo teise;
Išeina užkariaut žemes.
Jaunam, kas sena, nepatinka;
Pakeisti reikia taisykles,
Nes dar neišbandytas Laikas
Kuriuo galėtų pergales atšvęst...
O kiek jaunystės-vienas mirksnis,
Po to jau reikalai savi
Ir nieko greitai nepakeisi,
Nors buvo norai dideli...
2009

Prie Rubikių ežero

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Prie%20Rubiki%C5%B3%20e%C5%BEero
Rubikių ežero pakrantę
Vėjas pašiurena,
Bet vakaras, todėl tylu-
Nešiaušia jo paviršiaus
Ir tik ritasi bangelės
Nuo mano kojų, kai brendu.
Kokie šešėliai!
Lyg stiklu nuslysta-
Tai naras gainioja aukšles.
Gal "gano,"
Kad toli jos nenuklystų?..
Bet uodegėlė jo snape sublizgo
Ir vėl ramybė-
Laukiu, kada vėl iškils...
Taip vasaros minutės nardo
Tartum tarpupirščiais vanduo-
Sušilęs, nuo karštos saulutės
Visą dieną bėgo...
Dabar jau vakaras-ramu.
2009

Upeliuko kalba

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Urvena


Klausausi vasarą,
Kai karštą, tvankią dieną
Ant akmens prisėdu,-
Upeliukas alma;
Kaip vandeny paskendus lapija
Šešėliais raibuliuoja
Ir plaukia į saulutę
Neryžtinga srovele.
Kaip atneša kvapus iš pievų,
Kur tupiasi drugiai
Ant žolynėlio ilgo stiebo,
Kaip vakarais dar varlės kurkia-
Gaudo uodus, museles...
O sausą vasarą vanduo nebėga-
Tik sučiurlena šaltinėlis
Ir pripildo duobutes.
Laimingi miško žvėrys,
Jei pirmi prie jų atbėga
Ištroškę gerti, klausosi,
Ką kalba upeliukas,
Kanopom kaukši akmenį-
Tą patį, ant kurio ir aš prisėdu...
Ir paliečiu stiklinį,
Raibuliuojantį saulutės žiedą-
Visai šalia įmintos stirnų pėdos,-
Kaip mano mintys,-prie akmens...
2009

2009 m. birželio 29 d., pirmadienis

Rytas



Saulute, leisk pasigrožėti
Tavo veidu, kai nebesaugo mėnuo,
Dar užmiegotos pievų akys,
Rasa dar prausiasi miškai,
O danguje lyg vėtrungė
Mažytis debesėlis stovi,
Dar parimęs vėjo laukia...
Nuplauks, kai slystels
Kiek aukščiau ir tavo spinduliai.
Su juo ir sapnas,
O dažniausiai nerimas nuplaukia-
Prasideda dienos darbai:
Reikia rankas į vandenį panerti,
Į žemę atsispirti kojomis tvirtai
Ir į krūtinę tyro oro įsileisti,
Kad sielą pakylėtų rytas...
Ar matai?

Ant saulės ...

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/play.aspx/.Public/IMG_8420.JPG?ref=2

Ant žalio kilimo
Mažyčiai vabalėliai,
Bitelės rainos dobilo žiede
Prieš saulę sparnelius iškėlę
Dūzgena, skraido pažeme.
Ir džiaugiasi saulutės spindulėlis-
Kiekvieną apkabina
Nieko gyvo neaplenks...
Kiekvieno akys švelnios
Taptum mažas paveikslėlis;
Per ilgą vasarą iki rudens
Žaliuoja mažas dobilėlis,
Kutena basas kojas.
O,būsiu atsargi-bitutė neįgels.
2009

Neliūdžiu



Neauginu gėlių,
Nelaistau ir darželio,
Tik mišką, pievą
Prieš akis turiu;
Prie namo kregždės
Lipdosi namus ir skraido-
Net inkilo ant medžio neturiu...
Galbūt todėl tiek medžiui,
Ir pievų gėlelei
Kaip savo žmogui
Dėmesio skiriu,
Kol sulipdžiau lyg būstą
Savo pirmutinę meilę,
Pražilo smilkiniai,-
Dėl to jau neliūdžiu...
O vėjas mano medžiams
Šakas nuolat laužia-
Taip nubyrėjo silpnesni lizdai...
Tada prie upeliuko atsigaunu-
Per akmenis braidau
Ir srovę laisvą
Kaip ugninį karštą laužą,
Žaibų įžiebtą, pamatau...
Liūdėti neturiu jėgų.
2009

2009 m. birželio 28 d., sekmadienis

Vaikučių kampelis - Bus žirnienė



Darže išdygo žalias žirnis,
Aplinkui apsidairė-
Nieko nesigirdi;
Visi kiti tokie maži,
Oi, nuobodu-diena graži...

Norėjo stotis ant pirštų galų,
Bet kojos silpnos-
Šleptelėjo ant kulnų.
Gudrybių jo pilna galva:
Balandą nusitvėrė-gera atrama.

Nusišypsojo žirnis
Balta šypsena:
-Kokia, sesele,tu gera.
Padėsi auklėti man vaikučius-
Tik pažiūrėk, kiek jų čia bus...

O ankštyje jau spiečiasi maži-
Žirniukai auga po lietaus
Kas valandą aukštyn, stori;
Vienas į kitą šonais trinas,
O žirnis plonas-neišlaiko vyrų.

Pašildė saulė ryte atsibudus;
Žirnio trobelė neatlaikė smūgio-
Kaip sprogo ankštis,
Žirniukai pažiro,
Jei liko lysvėje, išaugs vėl žirnis.

Dažniau į daržą nuskubėkit,
Kaip žirniais šaudo
Lyg patrankom, pažiūrėkit,
Kai šitaip kartais susipyksta,
Nebežinai net, iš kur kojos dygsta...
2009

Rojus čia...

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/Ma%C4%8Dionys5foto%20Ona%20Baliukien%C4%97%7C6/IMG_8417.JPG?sa=932689880
Kai vasaros lietus nušluoja
Nuo kelio dulkes ir šiukšles,
Į žemę vėl sugrįžta rojus-
Žargstau ir šokinėju
Per vaivorykštės ištiestas virvutes...
O vakare saulutei moju,
Žarstau medžių lapus spinduliuose.
Štai gervės klykauja,
Sparnais plačiais
Per dangų nuplasnoja,
Saulėlydyje atsiliepia jų rauda...
Paglostysiu delne lietaus lašelį-
Ištiško vakaro vėsa...
Pakalbinsiu lakštingalą-
Girdžiu miškely
Dar skamba jos giesmė,
O rojus čia...
2009

Ar tau gera?..



Palauksiu...rytdienos palauksiu-
Nejaugi neateis diena,
Kai prie širdies tave priglausiu,
Paklausiu, ar tau gera su mama...

Dar ne diena-tik sapnas apsiblausęs,
Dar vakaro pavargus sutema,
O pro pirštus į delnus mėnesiena plaukia
Ir prieš akis prabėgusi diena.

O,jeigu klaustum, pasakyti negalėčiau-
Tarsi sustingau laukdama,
Kad nors ranka pamočiau, palytėčiau,
Gal atsivertų žodžių lavina...

Matai, ta pati saulė rytmetėlį žada,
Atrieda per kalnelį su aušra;
Nubraukia ilgesį tarsi ranka nuo veido,
Bet jis giliai stuksena širdyje...
2009

Mindaugėlis



Visi mažyliai labai greitai auga-
Juk nori pažiūrėti, kur dangus,
O saulė teka vis kasdien iš naujo,
Tokio pat ryto niekada nebus...

Mažytė gilė-ąžuolėlis dygsta,
Jeigu derlinga žemė, bus miškai;
O mūsų protėviai niekuomet neišnyksta,
Kol dar žaliuoja šimtamečiai ąžuolai.

Taip greitai kartos pasikeičia-
Tarsi diena-naktis, rytai ir vakarai...
Kai pakeliu ant rankų mažą vaiką,
Matau, kaip tiesiasi tolyn keliai.

Ant savo rankų tyliai mažą pasūpuosiu-
Gyvenimas jau bėga žingsniais dideliais.
2009

Vasaros vėjas



Norėjo išsklaidyti debesis,
Išpylė šiltą rasą-vasaros pradžia.
Kai pasiūbavo žalią šaką,
Į žemę nusirito lašas-tai rasa...
Pakėlė pienės baltą pūką
Ir nunešė kažkur-į svetimas žemes.
Nelengvas būna kelias, jeigu rūkas
Nenusileidęs dar į pievas ir dirvas;
Pasislėpė už krūmų ir kalnelių,
Tyko, kada ir vėl ką lengva nusitvers.
Gegutės ašarėlėms galveles papurtęs
Iš debesų perkūniją atneš, dundens...
Kai sieloj nerimas suklupęs,
Tik vėjo laukiu šilto ir ramaus,
Kad retkarčiais nuo mano skruosto
Užtiškusią netyčia rasą gal nubrauks...
2009

2009 m. birželio 27 d., šeštadienis

Sūnaus Juozo gimtadieniui



Ne visada gimtadieniai
Ramiai prabėga-
Nusineša metus,
O rytdiena juk visada
Turėtų būt šviesi...
Bet šįmet ypatinga-
Šeimai pagausėjus
Bus metai įsimintini,
Galbūt labai geri.
Ne metuose įbrėžiama,
Data-tik skaičiai,
O švelnių rankų virpesy...
Kiekvieną dieną pasaką
Matysiu ir išgirsiu,
Kada savo sūnums
Gyvenimą seki-
Gerumą dalini...
O tavo dienos
Tartum rožių puokštė
Kvepia medumi...
2009

Vlado vardadieniui



Kiek daug vardų,
Pašventintų ir paprastų,
Prie kalendorinių dienų pridėta.
Nejaugi žmonės tiki lemtimi?
O gal tik išrenka vaikams,
Vos gimusiems, kitokį,
Kad visada pašaukti juo galėtų
Ir užaugintų tiktai savimi?..
Manau, vardai visi vienodi-
Tik, jeigu mylimas esi,
Tarsi švelniau suskamba žodis
Ir keliant tostą, ir pačioj širdy...
O savo mylimam linkiu
Tik magiško, neįprasto likimo,
Kuris kalbėtų už save visų vardu
Ir liktų gėrio atminty.
2009

Tuščios viltys

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/G%C4%97l%C4%97s/IMG_8298.JPG
Ne to gyvenime norėjau-
Subliuško viltys
Kaip ryte sapnai...
Matau-palinko beržas
Nuo gūsingo vėjo,
O aš ne medis-
Man sunkiau...
Taip kerta mus abu
Tarsi lietus staiga užėjęs,
Bet lemta užsimiršti-
Į saulę atsigręžusi
Mažyčio spindulio prašau:
Jei nesunku, pasidalinkim-
Tarsi diena jau įpusėjo,
Kada sušils širdy,
Juk atiduosiu meilę tau...
Bet vakaras į debesį pasviro
Ir nutilo-vienas nuskubėjo.
Gražių svajonių
Lieka vis mažiau.
2009

2009 m. birželio 26 d., penktadienis

Lyg du keliai



Nesuprantu, kodėl kregždutės
Tupiasi ant plono laido:
Juo tarsi pažymėti du keliai.
Nejaugi joms padangių aidas
Atskrieja į namų pastogę-
Džiaugsmo, laimės ryšis
Iš toli toli labai?..
O vasara kaip ryto saulė
Greitai mainosi, prabėga,
Reikės išskristi, kai apsižvalgai
Iš aukštumų-žaliuoja slėniai
Ir čia perėjosi vaikai...
Todėl gyvenimas
Toks artimas ir mielas-
Kaip du nutįsę tolumon laidai...
Sugrįžk, kai tik pavasaris ateis.
2009

Vijokliai



Tik-tak-tai dar viena sekundė,
Praskridusi gyvenimo keliu,-
Tai mano prarastoji laimės gervė
Nuskrido vienadieniu drugeliu.
Neatsigręšiu, nepašauksiu-
Tarytum tylų LAIKO aidą
Kažkur pradingstantį girdžiu,
Nors pro dangaus švininį skydą
Dar saulės spindulį jaučiu...
O pievos gėlės taip ir neužgydė
Sunkių kaip debesys minčių.
Kiek tą sekundę liko nedarytų
Darbų ir lūkesčių, net pažadų...
Tarsi vijokliai kojas apsivijo,
Oi, painiai per žoles brendu.
Tik-tak ir vėl kita nuskriejo...
O ko nepadariau, jei liūdime abu?
Galbūt to laiko neprikėliau,
Kuriuo galėtume dar džiaugtis
Būdami kartu, todėl viena
Vijoklių pievomis einu.
2009

Šalta

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/%C5%A0alta%20vasara


Kodėl šią vasarą taip šalta,
Gal atitirpę Šiaurėje ledai
Pas mus dabar lietum atplaukia-
Bus vėl ledynmečio laikai?..
Žiogeliai tūno susitraukę.
Vėlyvos žemuogės dar noksta
Kalnelių ir pievelių pakraščiais,
Net dreba ir trūkliai nuo šalčio
Ir nepamoja man drugeliai-
Kaip anksčiau-margais sparnais...
Kai po maudynių sudrebu
Ir aš nuo vėjo šalto dvelksmo,-
Žolynai nurudavę stypso, pamatau.
Galbūt ir širdyje taip šalta-
Šie metai sunkūs man ir tau...
2009

Vasaros darbai


Pasikartojimai 2017 m.

O, kokie aukšti ir statūs
Aukštaitijos upeliukų skardžiai:
Parimę ošia uosiai ir žali klevai,
O virš galvos dangus beribis-
Teškenasi bangelės lapų atšvaitais...
Prieš lietų medžiai taip nurimo,
Kad girdisi, kaip zyzia
Įkyrūs mašaliukai ir uodai,
Kaip skruzdėlytės vikriai dirba
Po pūvančiais išvirtusiais kelmais.
Čia pat į skardį įsirausęs
Upeliukas pritaria ir virva
Ir graužia, verčia vėl šaknis naujai;
Senieji aimanuoja, bet nepasiduoda-
Pievutėse vėl šypsosi nauji daigai...
Per vasarą papildysiu jausmų aruodą-
Gamta pagausina ne tik, kas žalia,
Nes vienas mirksnis, ir žiema ateis.
2009

2009 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

Jau dideli...

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/G%C4%97l%C4%97s/IMG%7C_8300.JPG

Kaip visada vaikais
Grožėtis maga-
Galbūt todėl,
Kad buvome maži.
Prisimenam, kaip glostė
Mamos šiltas delnas
Ir kaip dar neseniai
Išskyrė netektis...
O kokie gražūs,
Net kada užaugę,-
Motulei jos vaikai
Liks visada maži.
Mažybiniu vardu
Visuomet šaukia,
Nors prie krūtinės
Glausti negali-
Labai labai toli...
Tada tiktai gali
Kitų mažaisiais pasidžiaugti,
Kai tavo dideli.
Bet rūpesčiai čia pat,
Pačioj širdy, arti.
2009

Kol dar maži



Dar susiglaudę, kol maži,
Visi beveik vienodi,
Dar juos auginanti
Viena šaka-šeima,
O po kiek laiko
Ima trūkti maisto-
Iki soties jau nebeturi
Net pati mama...
Kaip skauda širdį,
Kai per anksti nukrenta,
O juoda žemė irgi alkana.
Ir nepriglausi,
Atgal neprišauksi-
Kiekvieno atskirai
Vis kitokia dalia...
Aukštai šaka-jos nepasieksiu;
Maži kaštonai byra palengva,
Paliks iki rudens didieji,
Bet negausi atrodys jų šeima...
Nukris ir tie, rudieji burbulėliai,
O žemė nesvetinga
Ir labai kieta, šalta...
2009

Tokia taisyklė

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Ma%C4%8Dionys%7C5foto%20Ona%20Baliukien%C4%97%7C6/Konda%20ir%20Barb%C4%97

Kas sako, kad katė ir šuo
Prie vieno stalo vis neišsitenka,
Nesidalina duona ir druska...
Jinai prižiūri savo namą, daržą,
O jis pažymi ir nubėga pas kitas.
Kai po kiek laiko vėl sugrįžti tenka,
Koks nuolankumas akyse,
Kokia skriauda, jeigu jinai po šluota
Sau pelytę susiranda ir neduoda;
Katė kalta-dabar labai pikta...
Tokia gyvenimo taisyklė,
Taip įprasta pas mus nuo seno-
Šuniui kaulas atiduotas,
Katytė pati maisto susiranda...
2009

2009 m. birželio 24 d., trečiadienis

Tiršti debesys


Augina ąžuolas giles
Ir nesužino, kur jos dingsta,
Bet vėl į juodą žemę mes-
Kitaip ir ąžuolai pradingtų...
Ne nuo darbų, kasdienių ir naujų,
Senatvėje pečiai nulinksta.
Ne nuo ligų-dėl nemigo naktų
Dažniausiai paakiai pabrinksta...
Kada pabąla smilkiniai,
O rūpesčiai vis tiek nedingsta.
Ne dėl savęs, tai dėl vaikų-
Pačiam mažai ko ir bereikia...
Sugrubus ąžuolo šaka,
Kai neatlaiko vėjo, ir nulūžta,
O rūpestėliai plūsta lyg banga
Pro debesų juodųjų kalną tirštą.
2009

Senos kryžkelės



Tos kryžkelės, kai prieini,
Ir pakelės pylimai,
Lyg nubarstyti lauko gėlėmis;
Dažnai pakrypusios jau žymės,
Išblukę žodžiai arba pakeisti...
Toliau vingiuoja
Lyg neužbaigti arimai
Upeliai, saulės nutvieksti.
Kai kur dar kryžiai
Neseniai statyti rymo-
Senieji buvo nuversti...
Prie naujos kryžkelės
Juk visada ilgiau sustoju,
Kol perskaitau, kas čia,
Kas liko už ribos-jau praeity,
O jeigu nebėra rūpintojėlio,
Kryžiaus ženklą
Keturi keliai atstoja...
Senoji kryžkelė mielesnė,
Nes keliai, jau mano kojų
Daugel kartų praminti,
Ir kryžiai lengvesni savi.
2009

Kaip jaučiu vėją



Tu sustok truputį
Ir manęs palauki...
Kam taip greitai bėgi,
Debesis veji?
Pažiūrėti noriu,
Kur link plaukia-
Tokie vienadieniai, dideli...
Ir berželis linksta,
Svyra, nes palaukėj
Vienišas sustojo,
Jaučiame abu-
Jam brauki per šaką,
O viršūnė moja,
Rodos, nori šokti
Baltam debesy...
Jeigu nelinguotų
Medžių šakos žalios,
Nematyčiau vėjo
Ir aukštų bangų.
Ko tada norėčiau?
Ošiantis medelis
Taip ir nežinotų,
Kaip aš gyvenu...
2009

Janinai

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/G%C4%97l%C4%97s/Janinos%20Jonini%C5%B3%20diena?uc=3


Paprastos ir geros
Kuklios žalsvos akys
Glamonėja, kelia
Margas gėleles;
Su jomis žydėti,
Bristi ne vargelį-
Noriu palinkėti,
Nors per Jonines...
Paliesta ir žemė,
Su kuria suaugus-
Nuo vaikystės pėdos
Bėgo paskubom
Ir dabar dar mena,
Kaip mokyklon kelias
Užlietas po ledo...
Nuo pavasarėlio
Upės Urvenos.
Žolynėliai žydi,
Joninių naktelė-
Taip trumpa
Lyg tavo nueiti takai...
Ir dabar dar šaukia
Į tėvų trobelę
Ramunėlių akys,
Mėlyni linai.
2009

2009 m. birželio 23 d., antradienis

Joninių šventė




Taip lauktos Joninės praėjo
Ir sudegė aukšti laužai,
Paparčio žiedas nužydėjo...
Gal rado kas, ar tu radai?
Tarytum pasakoje debesys
Lyg tie laužai žaibu švytėjo,
Bet nudardėjo be lietaus,
Nors medžių šakos sušlamėjo,
Neišsigando niekas-ir Jonai.
Su šypsena į šventę atskubėjo,
Lig paryčių palydi trumpą naktį-
Tik patys nedaiuoja, šoka
Ir skamba muzikos garsai,
Kaip mūsų amžiuj įprasta,
Gan dirbtinai...
2009

Joninių naktis



Naktis trumpa,
Kokia tik būna
Kupolių rinkėjoms.
Žiedelių daug,
O išsirinkti nėr kada...
Pražysta, vėjas papučia
Ir byra tartum ašarėlės
Į pievą nauja sėkla,
O rasim vaistą-
Gal gyvybę-kitąmet...
Beržo supynės
Dar palinkusios sūpuoti,
Liūliuoja, migdo svajose
Gražaus gyvenimo
Taip geidžiamas versmes...
Dainuojame, ką šiandien galime
Prie laužo pakartoti-
Senolių paliktas dainas...
Kada gyvenimo tėkmės
Negalim išmatuoti,
Tikrovė virsta
Burtais ir kerais.
Joninių naktį
Pasistenkim būti dviese-
Paparčio žiedas
Mūsų rankose tarsi burtažodis,
Kaip laimė išsiskleis.
2009

2009 m. birželio 22 d., pirmadienis

Joninių rytas



Joninių rytas nuostabus,
O laužą uždegė saulelė.
Pirmąjį spindulį sušilusį
Į delną pagavau
Ir nešiu į ugniakurą,
Kurį širdis kūrena
Ir bėga, kyla lig dangaus-
Iš mėlynųjų dūmų
Su eilėraščiais nebaigiamais.
Per visą ilgą dieną
Saulei plaukus glostau,
Ji rieda į padangę vis aukščiau,
Paskui apsigręžia ir skuba
Tarsi laikrodžio švytuoklė,
O spindulį delne tebelaikau...
Kai saulė nusileis,
Jį perduosiu vaikams-
Tegu jie tęsia šios dienos
Saulutės kelią šviesų,
Kuriuo ir aš ėjau...
2009

Joninių vakaras



Kiek daug mažyčių
Pievoj žolynėlių-
Ant žalio kilimo
Žiedeliai keleto spalvų,
O ten, aukštai,
Beribis dangaus mėlis
Ir debesėlių balti ratilai.
Pasislepia į vakaro šešėlį
Drugeliai ir mažyliai vabalai,
Tik žydi, raudonuoja
Ant dirvono lauko dobilėliai
Ir lubinai lyg su fraku-
Įvairiaspalviais apvadais...
Taip vasara į šventę Joninių
Lyg nuotaka atėjo-
Juk pasipirš gražuolei
Paparčio žiedo ieškantys Jonai...
2009

Trumpiausios naktys



Per trumpiausią naktį
Saulė mažai miega-
Vakaruos pamoja,
Rausta vėl rytuos...
Apsiprausia horizonte,
Miško juostoje
Veidelį nusišluosto
Ir atbėga basakojė
Pievų pakraščiais...
Nebėra kada-
Žvaigždelių neskaičiuoju,
Iš vingiorykščių baltųjų
Supinu kasas...
Netgi mano metai
Skubintis nenori.
Per trumpiausią naktį
Neteka mėnulis-
Žvakių neuždegs...
2009

2009 m. birželio 21 d., sekmadienis

Tos pačios gėlės


http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/play.aspx/.Public/Jonines?ref=1
Kiekvieną vasarą
Pražysta dirvonėliuose
Tos pačios lauko gėlės-
Ramunės baltos ir geltonos,
Įvairiaspalviai lubinai;
Nusvirę žemei šypsosi
Mažieji katilėliai,
Didieji raudonskruosčiai dobilai.
Džiaugiuosi, kad saulutė
Rytmety mane prikėlė
Kiek daug rasos-
Gaiva kvėpuoja
Pamiškės čiobreliai
Ir žolynėlių kuokštuose
Smuikuoja žalieji žiogai.
Brendu per kilimą
Gelsvųjų samanų-
Į žydrą dangų
Pasikelia rasos laše
Suspindęs pasakų pasaulis,
Kur visai dienai
Tarsi į savo namą sugrįžtu
Tik saulės nušviestais keliais.
2009

Pasipuošęs vienai dienai

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/Ona/Ma%C4%8Dionys5foto%20Ona%20Baliukien%C4%97%7C62009%20vasara/IMG_8220.JPG
Drugelio amžius,
Sako, labai trumpas-
Gerai, kad būna
Nors graži diena.
Pasveikina saulutę
Ir į naktį vėl nubėga
Ir nebeaušta jam
Nauja diena...
O kaip gamta
Jį šitai dienai ruošia-
Kokių spalvų
Sparneliuose nėra...
Bet ar jis žino,
Kad atrodo pasipuošęs,
Ar jaučia, kad tai jo
Vienintelė diena?..
Juk ir be mūsų
Miškas tyliai ošia,
Tik mums sunki ši nebūtis-
Tarsi gyvenimo klaida.
2009

2009 m. birželio 20 d., šeštadienis

Rūpestis

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/Ma%C4%8Dionys%7C5foto%20Ona%20Baliukien%C4%97%7C6/Pas%20Angel%C4%99/IMG%7C_8034.JPG

Baltas žiedas,-
Baltas saulės takas
Po medžio šaka,
Šešėlių apsupty.
Ir mažos bitutės
Rūpestis nemenkas-
Juk į lizdą skristi gan toli...
Skuba, žiedadulkes renka-
Jos vaikai tokie maži.
Jeigu pavėluosi-
Jėgos greit išsenka,
Ir pati nukrisi pievos vidury...
Baltas žiedas
Kaip drobelės skiautė-
Tik užklos
Ir amžiams užmigdys;
Liks nepabaigti darbai
Ir rūpestis
Toks laikinas ir menkas
Prieš atvertas saulės
Rytmečio duris.
Kas rytoj prie balto žiedo skris?..
2009

Juokas lietuje

O nesučiaupk tik lūpų,
Neužgniaužk ir juoko,
Akimirka tokia ne kasdieninė-
Su šypsena dažniausiai gyveni.
Jeigu dangus be saulės,
Tada man kvatokis-
Kaip mirga lietaus lašas debesy...
Po ąžuolu ar po klevu sustoju
Ir tavo džiaugsmas, juokas
Praskaidrina dienas net liūdesy.
Prispaudžiu skruostą prie kamieno-
Mano širdies plazdenimą dabar junti?
Išaugome drauge su medžiais,
Su jais gyvename šlamėdami liūty
Ir paskutinę valandą keliausim
Su nukirstu medžiu,
Išnyksim nebūty...
2009

2009 m. birželio 19 d., penktadienis

Nors ir maži



Kokie maži, o rūpinasi-
Taip toli jie skrenda;
Pakilę kiek aukščiau
Kokie greiti ir sugeba išsaugoti
Ir giminę, ir šeimą,
Nors būna ir labai gausi...
Jeigu puotauja, gausiai susirinkę,
Dėkoja ir už tai, ką rado,
Ką dar paliko jiems kiti...
Jų šeimoje nėra nei pykčio,
Nei pavydo-neapkarsta,
Ilga, per tris dienas puota,
O duona-iš gamtos,
Senokai iškepta ir visada skani.
2009

Saulėtekio garsai




Atsiveria saulėtekis-
Nė vienoje simfonijos garsų
Didžiųjų muzikų oktavoje
Tokios galingos muzikos neišgirstu,
Kai po nakties tylos,
Vos vėjui dvelktelėjus,
Medžių lapai šlama
Ir kalbina pro šalį bėgančius
Mažyčius upelius...
Tik pažiūriu į srovę-dangų remia.
Viršūnės taip nugrimzdusios giliai,
Kad siekia net Dievų buveinę-
Ir karalystę Hado, į kur sueina
Protėvių minties garsai...
Dabar tikiu, ką rytas žada,
O saulė teka vis kasdien žemiau.
Po žemiškojo laiko
Jau nebebus fanfarų ir parado,
Bet pasipriešinsiu likimui,
Jei uždegti liepsnoja
Atminties laužai.
2009

Anykščių poetai

Skiriu mokytojai-poetei Genovaitei Ražanienei
http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Susitikimai?uc=3

Prie vieno stalo renkasi
Iš Anykščių senoliai,
Kuriems ne svetima
Amžius išbandžiusi
Poezijos šventa kalba;
Jų lūpose prabyla
Net gimtieji kloniai
Ir byra žodžiai lyg lašai
Į juodą žemę su rasa...
O kiek iškentę vargo
Šie nuoširdūs žmonės.
Poetai-ne moksliukai,
O iš savo prigimties-
Klausai ir girdisi,
Kaip želia vasarojus,
Kaip upeliukai teka
Tarsi iš pačios širdies...
Tada su jais drauge
Taip gera-savimi jauties.
2009

Kur lengviau


Pasirenkam dažnai
Lengviausią kelią,
Kad būtų ir duobių-
Net pakrašty-mažiau,
Bet ne asfaltas tiesiasi,
O kliūčių vis daugiau
Su metais...ir visko,
Kas sunkiau,dažnai bijau.
Pasirenku takelį,
Nors netoli jis veda,
Bet eiti palengva,
Kur kas lengviau...
O jeigu duotum ranką-
Juk abiejų kelią
Paženklino vėlyvas
Saulės spindulys
Ir bus kaskart sunkiau...
2009

2009 m. birželio 18 d., ketvirtadienis

Jubiliejiniai metai



Šie metai ypatingi-
Jubiliejų švenčiam,
Europos sostine
Vadinamės dažnai,
O vasara lyg tyčia
Mums žabangas spendžia.
Galbūt didžiuojamės labai?..
Kasdien vis lyja,
Kartais tiktai drengia-
Kaip šoksi po balas gražiai,
Bet jaunos kojos
Ir neatsilikdamas senimas
Puotas iškilmingas rengia-
Nerūpi dar lietuviui pinigai...
Prie visko esame įpratę-
Ir iškilmingi mitingai, karai.
Kada gyvensime?..
Vis piršo-ateičiai,
Pamiršo mūsų priesaikas vaikai.
2009

Raštas-į raštą

Išmokom dėlioti raides,
O raštas vis eina į raštą-
Raštuotos lovatiesės,
Austos mamų, jau menkos
Ir pamirštos-tulpelių raštais...
Raštuoti net rankšluosčiai,
Kraičiui skirti, jau nugulė
Stalčiuos senųjų kamodų-
Primargino ašaros karštos.
Ant pagalvės guldė
Jau daugel kartų-
Išbluko išmarginti raštai.
Kur svečias garbingas
Dabar atsisės?..
Už stalo be staltiesės-
Tarsi nekviestas, iš krašto...
O ausdavo staltiesę ligi aušros,
Saulelėmis puošdavo,
Kryžiais, žvaigždelėm,
Kad duona spindėtų dora ,
Nuo pat prigimties lig mirties,
Kai ant stalo padės...
Kaip raidę, brangesnę už auksą.
2009

Ir pražydo linai...

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/Ma%C4%8Dionys5foto%20Ona%20Baliukien%C4%97%7C6/Pas%20Janin%C4%85%20pra%C5%BEydo%20lubinai/IMG_8145.JPG
Linai sėti, pražydinti daržely,
Nemirks ir ant dirvono neklojės
Ir niekas jų neveš į jaują,
Nesudžiovins, nenušukuos
Ir staklėse jie niekad nebildės...
Bet prisitaiko, žydi mėlynos akelės,
O linelius vis tiek visi minės-
Ir dainos, kažkada dainuotos,
Verpiant, o gal įveriant drobelei
Lininį siūlą-marškinius vilkės.
Su lineliu kiek daug darbelių-
Motulės rankos juos nuraus
Ir sėklas vėl pavasarį pasės,
Bus vietos ir prie lubinų-darželiuos,
Kad nepamirštų žmonės savo praeities...
2009

Nepatikslinta istorija



Sako, dar prieš Mūsų Erą
Prie Baltijos krantų
Gyveno Baltų gentys-
Išliko kapinynai
Gal pradas ir gyvenviečių senų...
O kur ta Lietuvos širdis,
Iš kur taip vienijosi,
Kad apsisaugotų nuo priešų;
Prie vieno aukuro
Gal ir laimėjimus atšventę
Vėliau pasklido
Ir Europos pakraščiais...
Net ir Karaliaus Mindaugo
Didingą karūnavimą atšventę
Dar nežinosime tikrai,
Kokias žemes tada jis valdė-
Išliko nuotrupos
Lyg po pasaulio pamatais...
Kiek kartų Žemaitiją
Pardavė, už kalaviją keitė
Ir trakuose vėl kūręsi,
Kur neprieinami miškai;
Į mūrines pilis medines keitę
Lietuviai buvo nenugalimi kariai.
O tūkstantis-ir daug, ir maža
Žemėlapį pakeičia greitai,
Jeigu jėgos su stipresniu
Kovoj stingi...palieka gražios,
Nepatikrintos legendos,
O paprastas žmogus dar gyveni
Su Lietuva ir lūpose, širdy.
2009

2009 m. birželio 17 d., trečiadienis

Ir vėl vergai



Pasaulį krečia krizė,
Sunkmetis, o kas po to,
Gal gresia badas?
Juk buvo neseniai
Tokie visiems laikai...
Tada po karo buvo-
Vieni kitus pirštais badė
Ir santvarką vainojo,
Propogandai bėdą vertė.
O kas dabar, kai baigėsi
Ir priešai, ir karai?..
Nutilo kalbos,
Kas kaip atsivertęs-
Visiems vienodai
Veržiami diržai...
Nejaugi vėl pasaulis
Vergo baimę jaučia?
Bus dar blogiau...
O ką darys su tavimi
Ir nežinai.
2009

Susikerta keliai



Per lygumas ir klonius
Tiesias mano kelias,
Aplenkia kalnus ir daubas,
Bet kartais upės prieš akis
Sužybsi lyg liepsnelės,
Gurgena, šniokščia-pyksta,
Sustojusi žiūriu į jas...
Tada parodo visą savo galią-
Kokia srovė saulėteky graži,
Kai pamatau nušviestą kelią,
Kuriuo ėjau ir einame visi...
Ir upėje vanduo-tai kelias,
Tiktai kraštai jo lankomi
Kiek platesni, akiračiai tolimesni
Ir nesustabdo niekas,
O kojos mano,
Nors ir įbridusios į srovę,
Nubėgt vis tiek negali
Taip toli...
2009

Versmynas

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Anyk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3%20rajonas?uc=1
Kiek upeliukų Lietuvą vagoja-
Visų vardai malonūs ir kažkaip savi.
Gal sugalvojo juos
Skalaudami rankas ir kojas
Ar pasisemti vandenėlio eidami...
Ir nežinia, iš kur jie teka, pildo ežerėlį.
Lamutį kalbina aukštaičiai,
Paleidžia savo gražią šnektą
Ežerėlio bangomis kaip varpeliu.
O kaip parodyti Versmyną,
Kuris nuo pat Antalieptės
Ir iš Versmyno ežero bangų -
Nuo Ignalinos ligi Anykščių
Savo versmes ir vandenėlį gryną
Vis priima ir vagą platina,
Kaip žmonės kviečiasi svečių...
Sujungia Uteną su Anykščių kraštu.
Tarpukalnėm ir pievomis nubėga
Ir žiemą nesiilsi, srūva po ledu.
2009

2009 m. birželio 16 d., antradienis

Meilė visiems



Miške nei pievose
Ir augalai kitokie-
Vešli žolė net siekia
Prie barzdos...brendi,
O dilgėlės iš tavęs juokias,
Jeigu bijai,tai ko lendi...
Bet kaip nepamatysi krūmo,
Kuris gal nuošaliau,
O lieka savimi...
Pakeliu galvą-viršuje
Dangus į mane žiūri,
Gal nematau,
Kas man po kojomis, arti?..
O nevalia sumindžioti,
Nuskriausti ir mažyčio grybo-
Juk ne visi išauga dideli;
Ir samana žalia,
Kiškio kopūstas savo vietą turi
Ir laukia, kad jį mylėtų
Visa širdimi...
2009

Tik saulėje...

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/Per%20Sekmines%202009/Bir%C5%BEelis%20%C4%AFpus%C4%97jo/IMG_8096.JPG
Saulutės spinduliai
Žėruoja, nardo;
Upelio akmenėliai
Šypsos apšviesti.
Kas juos po vandeniu
Matytų ir pasveikintų,
Jei rytas švistų debesy?..
O kai dangus be saulės
Ir niūrus, palaukiu-
Gėriuosi ant palangės gėlėmis.
Jos mano žvilgsnio
Tarsi rūpestėlio laukia,
Priėjusi kalbuosi su jomis...
Prisimenu ir akmenį
Toli toli palaukėj,
Dabar jis mano
Šypsnio nematys...
Negi saulutę kaltinsiu-
Jos veidą debesėliai dengia,
O akmenėliams į akis
Žiūrėsiu ryt...
2009

Dovana



Kada silpnesnis ar mažesnis
Ranką man ištiesia,
Žiūriu į sąžinės akis,
Šaukiuosi ir dangaus,
Kad tik pagelbėti galėčiau-
Tokia stipri tada jaučiuosi,
Nes dar pati iš nieko neprašau...
Juk visada kitam geriau
Gerumą dažniau paaukoti,
Pagalbos ir malonės neprašyti-
Net ir iš dangaus...
O danguje suieškau savo žvaigždę,
Ilgai žiūriu, nors vardo nežinau-
Džiaugiuosi, kad šiandien nekrito,
Nes jokio ypatingo noro
Dar nesumąsčiau...
Taip noriu šiandien tau
Lyg laumžirgį su visa pieva
Ir kasdienybėje padovanoti,
Kad mums abiems
Gal būtų kiek geriau.
2009

Šiluma



Tuoj Joninės
Ir laumės krauna kraitį-
Senuosius nuometus
Upeliuose išskalbs
Ir patalus velės;
O šmaikštūs jauni bernužėliai,
Per laužus šokinėdami,
Į mergeles darbščias žiūrės...
Saulutėje išblukintos drobulės
Ant medžių šakose
Nutįso spinduliais.
Dangus ir žemė gal taip jungiasi-
Žmonių svajonėmis
Ir jų ketinimais, darbais...
Ant laužo vainikėlį sukūrena-
Taip laukiama savos šeimos;
Juk vieniši pasaulyje gyvena
Tarsi stuobriai miške-
Be žalių lapų,
Be artimųjų rankų šilumos.
2009

2009 m. birželio 15 d., pirmadienis

Urvenos spalvos

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/play.aspx/.Public/Per%20Sekmines%202009/Bir%C5%BEelis%20%C4%AFpus%C4%97jo/IMG_8064.JPG?ref=2
Miškai ir pievos sužaliavo,
Per akmenis teškena Urvena,
O saulė vandeniu jos gena
Tolyn lyg žiežirbas spalvas.

Saulės zuikučiai atsispindi
Ir mainosi:čia mėlyna, rausva;
Žaliai ją dažo miškas- girdisi
Lakštingalos giesmė trumpa.

Išgraužusi medžių šaknis srovė pašoka
Ir saulės blyksnis žėri pursluose.
Dugne ir akmenėliai ne juokais pamoko-
Taip galima mirgėti tiktai srovėje...
2009

Tik vėjas...

Atidaviau vėjui mintis,
O jis per pasaulį tik skraido;
Vejuosi ir aš iš paskos,
Bet skrieja ir šauksmo negirdi.

Kai ištiesiau vėjui rankas,
Tarp pirštų šalna išsisklaidė
Ir liko delne tik rasa,
Kurią mano kojos vis braido...

Pasikviečiau vėją širdin,
O nerimo jis nenugynė.
Žiūriu į medžius, kad naktis
Greičiau neštų sapną vėlyvą.

Kai rytą pramerkiu akis,
Jaučiu-vėjas tarsi nurimo.
Žinau iš senos patirties,
Kad vėjas vėl dieną pakyla...
2009

2009 m. birželio 14 d., sekmadienis

Šaltas lietus



Įsisiūbavo šalti lietūs-
Taip seniai nebuvo.
Išteš juodoji žemė,
Nesulaukusi saulutės
Ir lakštingala nutils...
Prie nuokalnių sužėlė
Apleisti pūdymai,
Žemyn nuslydo nuošliaužos
Nuo žvyrkelių seniai.
Tokia nyki tikrovė-
Sumaištis pasauly tvyro,
Norisi bėgti nuo žmonių,
Kad nereikėtų aiškintis,
Kodėl suku akis į šalį,
Kai sutinku ir kitą-
Nelabai kam reikalingą
Ir nieko jam padėti negaliu.
O kur tada užuojauta,
Jeigu ir pats jautiesi nelaimingas...
Tokia vienatvė sliūkina
Su šaltu lietumi.
2009

Tūkstantasis pėdsakas

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Per%20Sekmines%202009/Bir%C5%BEelis%20%C4%AFpus%C4%97jo?sa=979182523

Taip metai nužingsniavo
Tūkstantį pėdučių-
Diena-tai naujas širdies tvinksnis,
Ir ką matau, ir ką girdžiu.
Prisėdu tik trumpai,
O iš kažkur atbėga
Paslaptingas laiko ritmas
Ir pina į eilėraštį žodžius...
Kas atminty arčiau gyvena,
Priglusta meiliai prie peties;
Prisiminimai ir seni,
Dar taip gyvi, dar vis rusena
Tarsi ugniakuras minties.
Ir kalbina draugai, kaimynai,
O kartais ir pažįstami mažai,
Ir svetimi...net vardo nesužino,
O jaučiu šilumą kiekvieno,
Kuri ir atveria duris plačiai-
Į tūkstantąjį mano pėdsaką
Nesidrovėk, užeik.
2009

2009 m. birželio 13 d., šeštadienis

Delnai



Dvi stiprios šakos iš tvirto kamieno,
Du obuoliai ir telpa ant vienos šakos.
Pražysta juk ne vienas žiedas-
Pasirenka bitutė gražesnius...
Sušildo saulė, kai aplinkui rieda
Nuo rytmečio lig vakaro gaisų-
Raudoniu spindi obuoliai,
Skaistesnis būna šonas vienas,
Kuris į saulę atgręžtas, ir taip visų...
Ir obuoliai į žemę rudeniop nurieda,
Sudūžta atsitrenkdami kietai,
Bet ne visus ragausiu, kiek per dieną
Galiu pakelti...per maži delnai.
2009

Stalas


Mano gyvenimas-
Lyg mažas vaišių stalas,
Matuojamas ir žingsniais,
Ir Būties laiku;
Lyg duonos kepalas,
Vis riekiamas ant stalo,
Paženklintas ir kryžium,
Ir soties ženklu...
Kada keliuosi po pietų,
Į šiurkštų delną,
Sudiržusį nuo rūpesčių
Ir nuo sunkių darbų,
Lyg nuo lininės staltiesės,
Išmargintos senų audėjų,
Ir savo trupinius braukiu...
Pasidalinsiu tuo,
Kas dar išliko
Nuo pasakyto žodžio,
Kurį saugau ir gerbiu,
Ir pamojuosiu skarele,
Kuri nuo mano kraičio liko,
Kada ant slenksčio
Atsistosiu kažkada-tikiu.
O vaišių stalas, kaip ir sodas,
Tuščias pasilieka,
Kai niekas nebesėdi troboje.
2009

Pasaulio nuopuoliai


Skiriu Lietuvos genocidui atminti (Foto Algio Pr.)

Pasaulio nuopuoliai
Lyg kalavijas, buvęs šventas,
Išretinęs tautas, gentis-
Paliko piliakalniai,
O kur gyventa,-užmarštis.
Net mūsų dainos
Neišaukštino didvyrių-
Auka per didelė, skaudi,
Tiktai seselės raudomis
Bernelių kapelius
Tarsi vainikais apipynė;
Jaunų gyvenimas
Ir liko pažymėtas
Kraujo ženklu ir netektimi...
O vaiko ašara nerieda-
Nežino skausmo,
Kuris taip arti...
Praeis kiek metų-
Kalavijas kietas
Bus įpirštas kaip šventas
Į rankas kitų.
2009

Vaikystės pamokos

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Per%20Sekmines%202009/Bir%C5%BEelis%20%C4%AFpus%C4%97jo
Kokie pūkuoti kamuoliukai gražūs,
Kaip laikosi tėvų, kol dar maži.
Ir kaip vieni kieme jie atsiranda,
O K. Anderseno pasaka gal buvo neteisi?..
Negalima mažiukų nemylėti, skriausti-
Mažų darbai ir norai dideli.
To nepasiekiame net ir užaugę-
Nebent vaikais ir liekame visi.
Naivumas net senatvę puošia,
O patiklumą rodo tik gera širdis.
Galiu ilgai žiūrėti, kaip jie plaukia...
Kada gulbiukai lesa,- pamažu.
Taip laukia, kad vaikai matytų,
Kaip rūpinasi gerbūviu seni...
Ilgai jie prisimins šias pamokas,
Vaikystėje matytas,-
Užaugę taip augins savus.
2009

2009 m. birželio 12 d., penktadienis

Ilgesį rašau



Jau baigiasi dienos takelis,
Saulė poilsio nuėjo...
O gal jos spindulių tik nematau?
Pasislepiu po beržo lapais
Nuo vakaro ir šalto vėjo,
Bet saulės šypsnį dovanoju tau...
Mano kelelis pas tave nuėjo-
Liūdžiu, bet nieko nesakau.
Juk šiąnakt nepaslėpsiu
Beržo lapuose nei nerimo,
Nei pėdsakų, kurie prošal praėjo...
Ant baltojo kamieno ilgesį rašau.
Dar negalėsiu siųsti-
Ne viską parašiau.
2009

Sodai

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Ma%C4%8Dionys5foto%20Ona%20Baliukien%C4%97%7C6/Pas%20Angel%C4%99
Kiekvienas kiemas-tarsi savas,
Svarbu, kad daug jame gėlių.
Gali atskirti žmogų, kaip ir medį,
Iš lapų, šakų palinkimo-
Juk auga, kaip ir meilė, su medžiu...
O gražiame darželyje, nieks neskina-
Gėlynai žydi nebijodami audrų,
O negera akis jų nepažįsta ir nežino,
Kodėl juose taip gera ir gražu.
O koks taurus vien sodininko darbas,
Nes kalbasi su gėlėmis, sodu
Ir atneša tik rudeniop ant stalo
Prinokusių, sultingų obuolių.
2009

2009 m. birželio 11 d., ketvirtadienis

Tėtės atminimui




Kiekvieną vasarą
Birželio vidury
Jazminai kvepia
Ir plaikstosi kvapai
Pro atdaras duris-
Juk šiuo metu
Mes atsisveikinom
Visi vaikai su tėte,
Dabar tiktai dažnai
Iškyla atmintis...
Jau mūsų ne visi
Ir nebėra dėl ko stebėtis,
Nes laikas bėgo pro akis,
O kaip dažnai
Mums trūko tėtės,
Tiesaus, bet gero žodžio
Iš daug ko mačiusio
Kaimiečio patirties.
Pristigome ir pasakų,
Kurios mus mokė
Gerumu tikėti-
Jos buvo sekamos,
Iš lūpų ir širdies.
O buvo taip seniai-
Tai pasakos pradžia,
Kurią turi mokėti...
Dabar kas jas kartos
Ir jo žodžiu tikės?..
2009

Dienos radinys

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/Ona/Ma%C4%8Dionys%7C5foto%20Ona%20Baliukien%C4%97%7C62009%20vasara/Gamtos%20dovana/IMG%7C_7983.JPG

Kokia graži pirma diena-
Pasaulis didelis kaip sietas,
Kada žirniukai dar visai maži.
Paaugs, tada parodys tėtis,
Kad ir Rubikių ežeras arti.
Per daugel metų
Gulbės tik atskrenda,
Bet neperėjo dar vaikų,
Gal buvo žmonės negeri?
O šįmet nuostabu-tarsi aplankė
Šeši mažyliai kūdros vidury...
Mama ir tėtis budriai saugo-
Vis dairos į pakrantę,
Kad katinai nešoktų,
Lapė pamiškėj-arti...
Kad tik užaugtų, išgyventų,
Nes gulbė-tarsi paukštis šventas.
Laukinė, o pasitiki mumis...
2009

Laikas bėga



Išsprogsta pumpuras-
Nuvysta žiedas...
Pasauliui žinią skelbia
Kūdikio taip įprasta rauda,
Kad upeliukais LAIKAS bėga
Lyg mano ašara karšta.
Per Nemunėlio vandenis,
Per baltą debesėlį
Tarytum purų sniegą
Brendu į žavią pasaką,
Ranka braukiu per želmenis-
Pasilieku lyg su tylia malda,
Kad augtų mano tėviškė
Su vaiko šypsena tyra.
Aušra ir vakarai-
Taip mano Laikas bėga;
Gyvenimą matuoja
Išsipildę norai,
O kartais netektis
Tarsi naktis juoda.
2009

2009 m. birželio 10 d., trečiadienis

Nespėju...



Pasaulis žengia
Žingsniais septynmyliais,
Lyg pasakoje keičiasi-
Suspėti niekaip negaliu.
Galiu žiūrėti ir sėdėti tyliai-
Maža pasijuntu...
Taip jautėsi galbūt seniau
Šventovėje žmogus mažylis,
Nors šventas žodis sakomas,
Bet nesuprantama kalba,
Dažnai ir svetimų...
Pasikeitė žemėlapiai,
Nes tautos jungėsi ir skyrės,
O pavadinimai dažnai primetami.
Gyvenimas per trumpas,
Kad lyginti galėčiau,
Ką esu pati patyrus-
Net ir Dievai pasikeitė,
Tai kuo tikėt galiu?..
Kas nesuprantama,
Patikrinti einu.
2009

Daugiametės gėlės



Žali stiebeliai
Ir nė vieno žiedo-
Tik rudenį subręs
Ir mėlynieji išsiskleis.
Taip auga jie per vasarą,
Kol šalnos nuraškys jų žiedą-
Pavargusi galva ir žiedas žemėn nusileis...
Nereikia amžinybės niekada bijoti-
Jinai nelaukiama ir visada ateis.
Dažnai ateina nelauktai...
Sunku, kai pavėluotai-
Gilioj senatvėje,
Su negalia,
Skausmais.
--------------------------
Džiugu,kad ir po mūsų
Žiedas išsiskleis.
2009

Ateik



Ateik,
Darželiuose pražydo gėlės,
O vasaros naktis tokia trumpa...
Prisėsk prie stalo, nesiklausk,-
Taip elgiasi tik artimieji,-
Tiek pasakyt galėčiau,
Bet nėra kada...
Ateik,
Greitai nušvis rytai
Ir vėl saulutė naują dieną kėlė,
Prasideda skubos darbai-
Bus nepalaistytas darželis
Ir žodis liks tarsi skriauda...
Pasidalinsime gerumo valandėlę-
Taip buvo kažkada.
Ateik,
Kol diemedis palangėj žalias
Ir neapsinešė purvu langai,
Prie kelio nenupurtė lapų klevas,
O pats gyvenimas
Netapo sutema-
Ateik.
2009

2009 m. birželio 9 d., antradienis

Rojus pagal save



Kaip kokį narvą
Žmogus būstą pasistato
Ir jaučiasi jame ramus.
Gal saugosi nuo šalčio?
Kam tada dangoraižių pristato,-
Kaip kregždės aptupia
Namų visus kampus-
Pasaulio pakraščius visus.
O sako, pamatyti tolius nori,
Apvaikščioti pasaulį platų,
Bet vėl patenka į narvus,
Kurie pusę gyvenimo atstoja,
Kada perdien neišlenda iš jų...
Ir guodžiasi pateksiantys į Rojų,
Tada gyvens labai gerai,
Bet kokį jį įsivaizduoja,
Kokie turėtų būti ten narvai?..
Į narvą įkiša paukštelį,
Kad margas, veža iš toli,
O sako, saugo gamtą,
Bet jinai laisva-
Be narvo būti gali.
Pagal save suprantama
Kitų gerovė ir jausmai.
2009

Dideli vaikai



Kokie jau dideli vaikai-
Seniai seniai užaugę,
Bet dreba ir dabar širdis,
Kad nepaslystų savo kelyje,
Turėtų gerą draugą,
Kuris bent šiltą žodį pasakys...
Kokie nenuoramos išauga-
Didžiuojasi savų vaikų turį,
O man atrodo, kad jų rankos,
Dar nepatyrusios kraujosrūvų,
Per daug švelnus dar delnas,
Ar sunkią naštą atlaikys?..
Kažką skaudaus man ašaros išplauna,
O jie santūrūs- vyrai dideli.
Kaip sutalpinti širdyje
Pasididžiavimą vaikais ir meilę,
O laimė vaikšto be manęs,
Kažkur labai toli...
2009

Baltieji putinai



Baltųjų putinų galvos nusviro-
Kiek daug jo apvalių žiedų...
Bekvapiai, bet bitelės skrenda
Ir surenka gyvybės vandenėlį tyrą.
Turbūt saldžius rasos lašus?
Kaip gaila, kad to niekada nežinom,
Tik norime įpulti į gražius žiedus.
Už laimės stalo geriam
Vasaros baltąjį vyną
Ir kviečiam saulę į svečius.
Palangės putinais pasidabino,
Bet greitai vazoje nudžiūs-
Medelį laisvėje žemė augino,
Tiktai jau pakeitė
Jo prigimtį žmogus.
Gražus ir putinas laukinis,
Daug atsparesnis ir už mus...
2009

2009 m. birželio 8 d., pirmadienis

Gyvi visi



Net akmenys žole
Ir samanom apauga,
Jeigu pasiekia saulė
Ir lietaus šventa ranka;
Palaisto debesys atplaukę-
Taip auga akmenys,
Iš žemės keliasi galva...
Akmuo ir savo kalbą turi-
Kaip skamba kalamas
Ir trykšta žiežirba karšta,
O kiek jėgų, kai pasižiūri
Man į akis senovė...
Kokia esu prieš jį menka.
Pasauly viskas subtilu,
Gražu, tauru ir šventa.
Apsidairau-gamta gyva,
Net akmenys gyvi
Ir vaikučius-smiltelę myli,
Kokia darna-
Gyvenam žemėje visi.
2009