Ne kiekvienam prisipažįsta
Meilę net ir gėlės,
Nes ne visi atsigręžia,
Kai žiūri, laukia pagarbos,
Bet gero žodžio nebeturi,
Jei nesugrįžta žvilgsnis atgalios.
Nepastebi, kiek grožis
Vertas iš tikrųjų,
O komplimentai sakomi
Tik dėl tuščios kalbos...
Greit atskiri-įsiklausai
Ir pamatai, kad nė nežiūri-
Tik traukias atbulom,
Kada savimeilė pakyla;
Lyg be galvos kepurė
Tarsi priplėkusi troba,
Kurią ilgai ilgai reiks kuopt...
O gražios gėlės pačios žydi-
Pasižiūriu, geriau širdy;
Nereikia joms sakyti: "Myliu."
Jeigu akelės šypsosi,
Ir gera, ir gražu.
2009
2009 m. gegužės 15 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą