Pavasario vanduo
Dar neskaidrus, iš balų
Ir prisisunkęs žemės apnašų,
Bet kai žiūri, kaip jis čiurlena-
Į nieką kitą net nepanašus...
Ir sumušta puta nuo seno
Nukeldavo į pasakų šalis,
Kur vandenėliui slenksčiai
Paspęsti, bet jis gurgena
Ir peršoka visas kliūtis.
Kai paneri rankas,-
Sugautum pieno putą,
O slidūs akmenys, gelsvi
Kažkur tolyn ją greitai plukdo,
Lyg kūliais verčiasi žemyn...
Ir iš paskos tik akimis nubėgu-
Čiurlenimo širdis pilna...
Dabar žinau pavasario
Džiaugsmingą jėgą-
Prikelti meilę ir aistras.
Lekiu pirmyn...
2009
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą