2009 m. liepos 31 d., penktadienis

Orų prognozės

Pasiklausau, kaip medžiai ošia,
Kaip šnara vasarą išnokę pakelės javai
Ir žiogas tęsia įnirtingą smuiko šokį,
Kuriam paklūsta net svyruojantys beržai...
Ir niekada gyvenimas netyli,
Nereikia klausti, kokie bus orai.
Prognozės aiškios, kas jas žino, tyli-
Vis tiek nuo to juk niekas nesikeis...
Kai nėra ką sakyti, kalbam apie orą:
Aptarinėjam net praėjusius metus,
Nusikeliam į amžių pradžią,
Nors nieko pasakyti ir nenorim-
Tik nejauki tyla greičiau gal pasibaigs...
2009

Dienos netektis

Kažkur už debesų
Žinau-saulutė teka,
O ant kalnelių,
Slėniuose tamsu...
Ankstyvą rytą
Tiktai paukščiai sveikina;
Žiogai ant smilgų
Ir mažosios varlytės
Šildosi ant tako,
Drugelis prausiasi
Dar nesušilusiu
Rasos lašu.
O man prie kojų
Upeliukas šneka-
Papildė srovę
Vakaro lietus;
Skalauju kojas
Ir akis-išeisiu
Vėl į dienos taką,
Nuo pirštų debesų
Vaivorykštė nukris.
Kasdien kartojasi
Dar šiltos naktys,
Bet skruostus vilgo
Dienos netektis...
2009

Sparnus mankština

Išskrido iš lizdų
Gandrų mažyliai-
Tokie nebaikštūs...
Varlinėja pievose, pakelėmis.
Dabar tėvai ir perspėti nespėtų,
Jei į akis nelaimė žiūri,
Jau nesuskubtų ir neišgelbėtų,
Sparnais nebeapglėbtų-
Kur kas sunkiau,
Nei buvo dar lizde maži...
Kaip džiaugsis laisve
Jie dangun pakilę,
O rūpesčiai dar prieš akis,
Labai toli...
Naujų kraštų nematę,
Kojų svetur neapšilę-
Tik rudenį jie po pasaulį,
Kaip ir kiti, išsiblaškys...
O, kiek daug motinų
Be laiko dėl vaikų pražilo;
Nesulaikysi, jei duoti sparnai,
Vis tiek jie skris.
2009

Greičiau išeičiau

Ant kelių padedu rankas,
Tarsi kalta akis nuleidžiu;
Sustingsta žvilgsnis
Ir tokia tyla, kai pasakyti,
Ką žinau, širdis neleidžia.
Taip visada jaučiuosi,
Kai slogi mintis nakčia
Užmigt ilgai ilgai neleidžia-
Lyg prie ligonio lovos
Budinčiam iš nuovargio galva
Nusvyra ir naktis
Be sapno pasibaigia...
Pažadina išaušusi diena,
Rasa po kojom išsisklaido-
Einu nežinomais keliais,
Kurio net sapnas nenutiesia.
Žvalgausi į šalis slapta-
Greičiau iš miško šio išeičiau,
Kur diena, saulė ir šviesa,
Bet nelabai kas nuo manęs priklauso.
2009

2009 m. liepos 30 d., ketvirtadienis

Laiškai

Skiriu dukterėčiai Elenutei

Seniai laiškų neberašau
Ir sveikinimai per vėlai
Tarsi į paraštes nueina,
O gražūs žodžiai dingsta,
Jų tik atgarsiai-šaukliai
Jau nesukviečia tų,
Kurie praranda artimųjų meilę.
Geriausias pokalbis,
Kai į akis žiūrėdama sakau,
Kas širdyje senokai aidi,
O tolimi, senokai išsiųsti,
Lyg į erdves pakliuvę,
Gal ir nelaukiami laiškai
Dažnai praranda savo vertę...
Į tavo laišką atsakyt skubu,
Jame matau dalelę tavo meilės,
Kuri surado siūlą per miškus,
Tarsi prie mano kojų nusileido.
2009

2009 m. liepos 29 d., trečiadienis

Gulbės meta plunksnas


Gražuolės gulbės
Meta baltas plunksnas-
Taip ruošiasi išskristi
Nuo gimtų lizdų.
Tartum iš "Gulbių ežero"
Finalo muzika atsklinda,
Lyg paskutinįjį akordą išgirstu...
Neišsipildžiusios svajonės
Virsta balta gulbe,
O apvilta širdis-žiemos ledu.
Boluoja ant vandens
Kaip sniegas baltos plunksnos.
Gal čia mergelė verkia
Dėl mylimojo pažadų?..
2009

Kūrėjai



Žemai lenkiuosi
Žemės sutvėrėjui,
Kas jis bebūtų
Ir kokia jėga
Pasauliui pradžią
Ir gyvenimą atvėrė,
O žmogui dar kūrėjo
Galia suteikta...
Ir su Dievais kaip lygūs
Pusdieviai, chimeros
Nuolat galynėjasi-
Tokia žmogaus fantazijos gija.
Norėtų tapti amžinu,
Vis ieško gėrimo,
Kuris virš kūno dvasią,
Plazdenančią kūrėjo vėliavėlę,
Pakeltų, nors žila galva...
Ir jaunas kuria sau,
Kaip guolį žvėrys,
Kad išsipildytų svajonė
Ir būtų reali, apčiuopiama.
2009

Žmogus ir medis



Kol miške medžiai dar gyvi,
Žaliuoja, šlama lapai, auga,
O dar ilgai gyvuoja medžio dirbiny-
Prie lūpų medžio šaukštas,
Ant stalo šypsos dubeny
Ir turi duonos medžio meistras.
Obels šaka, kol obuolį skini,
Pražysta kas pavasarį iš naujo,
O kai nusensta, kerta-iš gumbų
Gražuolės vazos puošiasi
Ir obelis gyva, kol obuoliai sode
Jau rudenėjant sau vaikystę saugo.
Didžiuojasi žmogus savo kilme-
Augina medį giminės;
Išlieka atmintis kaip medžio šaukštas,
Kuriuo gal niekas nebevalgo...
2009

2009 m. liepos 28 d., antradienis

Ir žmogus-gamta



Seniai miško keliai
Būtų žole užžėlę,
Paskui vėjovartos
Užgriūtų, pūtų,
Suvešėtų jaunuolynas
Po senais stiebais,
Išaugtų ir siūbuotų
Žalia miško siena
Ir žvėrys eitų
Vien tik jiems
Težinomais takais.
Ir nedejuotų medis
Po kirviu kasdieną-
Žarijas gal įskeltų tik žaibai.
Tokia giria iliuzijų tikrovė...
Draustinių knygos
Rašomos miškams ir pievoms-
Jomis nevaikšto žmonės,
Ir nesigano gyvuliai.
Kažkas didžiuojasi gamta,
Nors ištuštėjo trobos,
Užžėlė nužvyruotas kiemas,
O šeimininkai bastosi
Europos pakraščiais-
Išduoti kryžiai ir Dievai.
2009

2009 m. liepos 27 d., pirmadienis

Amžina mokykla

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/Ma%C4%8Dionys5foto%20Ona%20Baliukien%C4%97%7C6/Ge%C4%8Dioni%C5%B3%20girel%C4%97je/DSCF1008.jpg

Žmogaus gyvenimas-
Nuolat prie knygos,
Kur ieškoma,
Kas gera ir gražu.
Šiandien jis mokytojas,
Kitą dieną mokinys,
Paklausiantis gyvenimo
Ar perskaitytos knygos,
Kai renkasi tarp šilto-šalta,
Dažniausiai pasiklysta
Tarp kelių tiesų...
Nežinoma ta formulė,
Kuri atrastų skrydį,
Žmogaus minties
Ir pasekmių,
Todėl ir mokytojas-
Pats gyvenimas-
Atrodo pasiklydęs
Tarp mano, tavo
Ir mūsų visų klaidų;
Jos neištaisomos
Raudonu pieštuku.
2009

Pilkoji gervelė


Gerve, gervele tu pilkoji,
Trumpėjančių dienų viešnia esi,
Per vasarą slapta vaikus vedžiojai
Ir vieniša kažkur dabar skrendi.
Tik žiemai artinantis gervių pulkas
Išsirikiuoja, pažeme šešėliuose jauti,
Kaip iriasi sparnai per tuščią lauką
Tarsi vandens platybėse,
O šaltą žiemą mums palieka...
Pavasario ir gervių grįžtant laukiu,
Kaip klykauja ir traukia prie lizdų-
Toks tyras kasmet laimės šauksmas;
Gervelę sulankstau, kai darosi sunku...
O vasara tokia trumpa-sulaukiau;
Parskrido gervė paviešėti,
Bet ilgai, kaip ir viltis, neužsibus...
2009

2009 m. liepos 26 d., sekmadienis

Per audrą skrendant



Pranyksta spalvos-
Debesys užslenka
Ir girdisi griaustinis,
Bet kažkur toli;
Žaibo blyktė į ežerą nukrenta
Ir skrenda bangų keteros
Lyg pavėjui pakylantis garnys.
Pasislepia tarp nendrių antys
Ir aš į ežero bangas skubu-
Lietaus purslai
Ištikšta prie pat rankų,
Lyg audros genama,
Net nežiūrėdama į krantą
Plaukiu-jėgas išmėginu...
Kaip gera paukščiams-
Ir per vėtrą skrenda;
Pailsusius nubloškia prie krantų.
Išsidžiovins sparnus,
Pakils vėl į padangę.
Ir aš į savo tikslą taip skrendu...
2009

Sapnus trinu



Kokia juoda naktis,
Kai leidžias ant akių
Be sapno miegas.
Klausau už lango
Įprastų kasnakt garsų-
Šunelis loja, girgžda smėlis,
O niekur tamsią naktį
Iš namų neinu...
Tik raidės tarsi peteliškės
Į langą beldžias
Silpnu sparneliu,
Lyg už pečių sustoja
Nerimas, rankas ištiesęs,
Tada rašau-sapnus trinu.
Kada išgirsiu gerą žinią
Prie savo durų, artimų-
Nejaugi sieloje kankinas,
Prie stalo sėda neganda
Juodų naktų?..
Atstumti negaliu.
2009

Kasdien naujai



Kasdien pakyla saulė,
Debesys plaukia kasdieną
Ir tiksi laikas-saulė vakare...
Kažkur toli naktis sustojo
Ir laukia grįžtančios
Namo manęs...
Kiek mano rankos
Mažų kėlė,
Kaip ramų miegą
Saugojau nakčia.
Nepajutau-gyvenimas prabėgo.
Vaikaičius švelniai
Pamyluoju paslapčia.
Jaučiu, kaip atsidūsta per miegus,
Sapnuoja gal saulutę-
Matė ją šiandieną.
Ir šypseną mamos.
Prieš miegą
Glostančias rankas.
2009

Paplūdimiai


Paplūdimiai-
Lyg skruzdėlių lakstyta
Po šventojo savaitgalio,
Laisvos dienos.
Atsikeli ankstyvą rytą-
Jau saulė plieskia
Ežero bangoj...
Švaru galvoj, jei vakaras
Prie laužo užmigdytas
Draugų būry, gražioj dainoj...
Po atviru dangum naktis,
Kai žvaigždės švyti
Ir krebžda paukščiai
Drevėje, gūžtoj saugioj.
Ne visada saulelė lepina,
Mėnulis naktį lydi-
Pats kloji patalą
Gyvenimo aušroj...
O vakaras atrieda neprašytas,
Tada girdi, kaip šaukia
Lakštingala iš paplūdimių
Sugrįžt namo.
2009

2009 m. liepos 25 d., šeštadienis

Beržai



Berželių apsupty
Tik drebulių lapeliai
Tyliai skamba-
Ir byra nuo šakų
Lašai-tai ašarų lietus...
Priėjusi arčiau
Norėčiau jas pakalbinti,
Gal sužinočiau paslaptį,
Kodėl arčiau širdies beržai...
Apsikabina šakos
Liemenį jų baltą-
Pašaukia mylimo vardu,
O beržas tik eglutės laukia,
Jos kvapu alsuoja,
Nors ir nesulaukia
Nė menko žvilgsnio,
Nė mažiausios pagarbos.
Vienu gyvenimo ritmu
Giria siūbuoja,
Kada vėjas kaukia.
Nelūžta šakos tik beržų-
Geriausia būti svyruokliu...
2009

Vaikystės draugai



Dažnai iš artimų draugų
Tenka pajusti šaltį-
Kažkuo kalta pasijuntu.
Gal metai bėgo, atmintį nuplovė,
O aš likau tarsi nebe laive-
Už borto, į jį susėdo jau kiti...
Nėra kalbos, kai žingsniai
Tiek nutolo, išsiskyrė,
Kad saulės tako nerandu,
O kažkada mus suvedė likimas,
Atrodė gera, būsime kartu...
Žmogaus tokia jau prigimtis,
O žemiškoj kelionėje jis- piligrimas,
Ateina ir išeina pro atidarytus
Atminties vartus.
2009

Anykščių dienos


http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/2009%20Anyk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3%20dienos?sa=413881351
Kiekvienas miestas,
Kaip žmogus, ką tik užgimęs,
Jau turi savo tikrą vardą,
Jį saugo tarsi vėliavą šventai.
Jeigu paklausi, iš kurių kraštų,
Su pasididžiavimu pasako-
Taip jaučiasi to krašto papročiai.
Per atlaidus, šventes
Gentainiai susitinka
Ir nesvarbu,
Kad nepažįstami veidai-
Pasidalina rūpesčiais,
Į atlapus nekimba;
Kaimynai tarsi broliai-
Viens kitam geri draugai.
Jau daugel metų niekas nepakito;
Prasiplėtė ir išgražėjo Anykščiai,
O į šventes menai atvyksta-
Perki, gėriesi ar tiktai matai.
Dainuoji ir kitų klausai.
2009

2009 m. liepos 24 d., penktadienis

Kasdienybė



Kiek daug darbų atidėlioju,
Pati save baru:tingėti negražu,
O kasdienybė skamba nemaloniai,
Kad tik per prievartą
Su ja sugyvenu...
Kas išveja į saulę ir į lietų,
O vėjas tartum neša ant sparnų?
Tik savas namas kausto kojas-
Kur tada naktis padėčiau,
Iš kur sapnai lankytų,
Jei nesutiktų gėlės, kai grįžtu.
O kaip svajonės dangumi plazdėtų,
Jeigu nebūtų durų ir langų,-
Gal laisvę aš savaip jaučiu?..
2009

Be žiedo



Ilgai net nežinojau,
Kad papartis žiemą neužmiega,
Žaliuoja jis su samana žalia.
Kada priėjus pasklaidau
Baltutį purų sniegą,
Atsiveria miško atodanga-
Paparčio pasislėpusi šaka.
Koks vasarą jo išvešėjęs krūmas,
Po medžių tankia lapija,
Nebijo ir pavėsio-želia šalia liūno,
Seni kelmai apstoti tarsi mūru,
O šalia jo tokia menka viksva...
Braidau miške ir vasarą, ir žiemą-
Paparčio žiedo neradau, deja...
2009

Riboženklis



Ateina laikas,
Kai nieko nebenori,
Kai būna klausimų,
O ne atsakymų daugiau;
Nusvyra rankos, prieš akis
Upely smėlio srovės,
Į kurį žingsnį žengt bijau.
Visi užjaučia ir padėti nori,
Bet negaliu paaiškinti,
Ką aš ne taip dariau...
Kaip viskas paika,
Kai atsitiesusi apsižvalgau,
Kažką pakeisti noriu,
Gailiuosi, kam tiek laiko
Drugeliu skridau...
Ir kaip galėjau iš paskos
Slidžiu likimo takeliu
Iki žilos senatvės viena eiti,
Kaip daugel kartų suklupau;
Juk niekada gyvenimo
Į nieką neiškeisiu-
Tik savo naštą perkelsiu
Nuo kiek palinkusio peties
Ant jau suvargusios kupros...
2009

Oninės ir Jonas



Prieš didžiąsias šventes
Visai nenoriu miego-
Taip kvepia kumpis,
Skilandinė dešra...
Šampano didelė taurė putoja,
Tarsi užmaišytos mielės
Ant stalo šnekučiuojasi alus...
Ir Oninės dažnai be miego,
O kur Jonai-svajonėse midus...
Pyragą storą močia riekia-
Ves Ona savo Joną į namus.
Taip visos šventės
Užstalėj linksmai prabėga-
Plati lietuviška širdis;
Tik paryčiais, pamiršę miegą,
Rugelių laistyt traukia
Kur po gubomis.
2009

2009 m. liepos 23 d., ketvirtadienis

Iš Orai. lt...Linksma tik varlėms

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/Prie%20Rubiki%c5%b3%20e%c5%beero/IMG%7C_8574.JPG
Nebeišaušta giedras rytas-
Vis dumblinas dangus.
Lyg baloje šimtai varlių
Susikabinusios kadrilį šoka,
Sudrumsčia debesis;
Bangelės saulei nesijuokia,
Nutįsusių ir atšvaitų neliks.
Piešiu ant klevo lapo
Saulei ramunėlės žiedą-
Nuliūdęs, be šviesos...
Šalti lietaus lašai
Lyg per skruostus nurieda.
Kas linksmins širdį visą dieną,
Kai iš dangaus nukrinta debesis
Ir purvas išsilieja?
Dar sako:lyja varlėmis.
2009

Kelmai vasarą



Dažnai pasiklausyti nueinu,
Ką girioj medžiai kalba,
Kaip linksi šakomis,
Kai sveikinasi vienas su kitu;
Praūžus vėtrai tarpai atsiranda
Tarp eglių, drebulėlių ir pušų...
Kiti, atsparesni ir lankstesni, iškenčia-
Su neganda akis į akį susitinka ne visi.
Ruduo sugrubusia ranka nupurto
Paskutinius lapus,
O žiemą skeldėja nuo šalčio,
Nuo kirvio krinta senesni...
Dabar prie kelmo rausta
Vienišos prinokusios avietės,
Sutrešusių šakų lyg laužo apsupty.
Ir ko iš daugelio galiu tikėtis,
Jei krosnį pakuriu pati...
Taip dabar šalta kelmui,
Ar jauti?
2009

Gečionių girelėje



Vėjas nutilo, medžiai tyli.
Viena spalva-žali žali.
Miško užuolaida
Lyg atsidaro ar pakyla,
Tik kur ne kur už lapų
Pasislėpęs šypsosi liemuo...
Girdžiu-kažkur nubėgo stirna,
Šernienės guolį užtinku,
Bet papartynai, vešlios dilgės
Man iki smakro-gelia,
Oi, ilgam toks pasimatymas skaudus...
Bet visada miško takai vilioja-
Galbūt todėl, kad čia tylu,
Tada ir laiko neskaičiuoju-
Pro ąžuolo viršūnę
Dangaus mėlynėje skęstu...
2009

Kol su saule



Dažnai matau,
Kaip saulė nusileidžia,
Daug kartų ją
Juk akimis sekiau-
Per melsvą dangų
Švysteli jos veidas,
Paskui užmiegame
Abi lig paryčių.
O pačios kojos
Paskui saulę brenda,
Per vasaros rasas...
Pavirtusi lietaus lašu
Spinduliuose skaičiuoju
Minutes-jos nesibaigia,
Kol saulė su manim kartu.
Bet kiek to džiaugsmo-
Kaip dažnai užslenka
Nepermatomas debesis,
Tamsus.
2009

Iš Dešimt Dievo Įsakymų

Dažniausiai nuo tiesos pabėgam.
Jeigu ne tavo pusėje,
Atrodo neteisi
Ir norime įrodinėti savo "tiesą"
Todėl vienos nėra-
Paklystam labirintuose,
Priprantam prie "savo" minties...
Niekas dangoraižių nestato,
Jeigu nemoka mažo būsto susiręst.
Bet užsidengt nuogybę esame įpratę-
Pateisinam savo klaidas
Nuo mažumės...
Kada atsitrenkiam į melo sieną,
Į artimiausią rodome pirštu-
Taip netiesa užgožia
Mus beveik kiekvieną,
O apie tiesą ir kalbėti nesmagu.
2009

2009 m. liepos 22 d., trečiadienis

Rubikių ežeras



Įsibridau į ežerą-
Šilta bangelė laukia,
Smėlis kutena kojas,
Kai tolyn einu.
Žilvitis šakomis pamoja:
-Ateik, krante ramu,
Pabūsime kartu...
Džiaugiuosi vakaro sulaukus,
Kada kalbėt su juo galiu.
Ilgai ilgai-
Juk niekas nebelaukia,
Labai vėlai nuo ežero einu...
Pirmyn ir atgalios-
Tas pats takelis
Ir niekada paklysti negaliu...
Bet ežere tiek daug bangelių-
Kaip jos sugrįžta į gelmes,
O naktį juk baugu?
2009

Kai esam dviese



Skubu džiaugsmu,
O kartais nuoskauda
Perpus dalintis,
Kai esam dviese ,
Būna nesunku
Apeiti negandas,
Gražios svajonės siekti-
Tarytum lemties pirštą
Nuolatos šalia jaučiu...
Jis perspėja ir nuo griūties,
Kitų gyvenimo pavojų,
Su viltimi į ateitį einu;
Skubu sušildyti žodžiu
Tarsi alsavimu prie kojų,
Kai einame vienu žingsniu...
Kur kas lengviau,
Kai esam dviese,
Dalintis duonos
Paskutiniu kąsneliu.
2009

Rato vidury



Dažnai žiūriu į dangų-
Sukasi lyg apskritimas
Saulės-laiko ratas
Ir žemės horizontas apvalus;
Po kojom greit drugys pakyla
Ir apsuka mažytį ratą,
Vėl tupia-savo vietą
Atranda visada laiku...
Kasdien platėja, traukiasi
Net upėje verpetai-
Tai mūsų nuolatinė patirtis;
Nuo prigimties suktis rate įpratę
Nematome, kaip dyla jis
Ir traukiasi siauryn.
Žmogaus mažesnis
Negu saulės ratas,
Todėl ir skubame pirmyn,
O pasirodo, liekame
Verpeto vidury...
2009

2009 m. liepos 21 d., antradienis

Sunkus akmuo


Visai netyčia
Pailsėt prisėdau-
Paglosčiau kietą šoną,
Surandėjusį ir grubų,
Ir šiurkštų nuo visų skriaudų,
Kurios tiek metų
Į jo kietą širdį įsiėdė,
Kad virto akmeniu
Kasdieną po kaklu...
Sunkus įauga
Į žemelę juodą,
Mažytis virsta
Žvirgždo grumsteliu,
O dar smulkesnis
Smėly pasilieka-
Jį pusto į akis
Vėjas nuožmus...
Bet gera jausti
Jo alsavimą lyg amžinybę,
Laikyti delnuose
Gyvybę, jau išdilusią seniai,
Sugerti šios akimirkos didybę,
Klausytis žemės,
Savo praeities...
O gal ir ateitis jisai?
2009

Draugystė



Galiu prie beržo
Prastovėti visą dieną-
Klausytis šnaresio
Ant svyrančių šakų...
Lapų jaunų, žalių.
Daug mena daugiametės-
Ilgakasės garbanėlės...
Taip sušukuotos nebebijo vėjo,
Po juo ir nuo liūties
Dar paslėpt galiu.
Gerų šakų pavėsis
Savo rankomis priglaudžia-
Į jo kamieną remiasi kiti.
Jei akys myli, sako tiesą
Ir be priekaištų atleidžia-
Tik po daug metų tampa artimi.
2009

Mažųjų vieta

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/Ma%C4%8Dionys5foto%20Ona%20Baliukien%C4%97%7C6/Pas%20Janin%C4%85%20pra%C5%BEydo%20lubinai/IMG_8607.JPG


Kai baigiasi sodrių žiedų puota,
Linksmai pražysta ir mažieji;
Jie traukia akį paprasta tiesa-
Visi vienodai gražūs,
Saulei veidelius iškėlę...
Didžiuosius paremia lazda,
O šie stiebelį turi liauną
Ir žino:niekas nesirūpina
Mažų dalia-patiems reiks
Prasiskinti kelią naują...
Vienintelė gamtos ranka
Atsirenka, kam gimti lemta,
Paskui gyvenimo vaga
Staiga padaro posūkius;
Ilgai nepagalvosi-rinktis tenka.
2009

2009 m. liepos 20 d., pirmadienis

Pasirinkimo neturiu

Kai virva vieversėlis danguje,
Belieka tik į aukštį pažiūrėti;
Vis tiek nepamatysiu aušroje-
Sparneliais mina jis iš lėto...
Pasikviečiau prie stalo
Paukštį be sparnų
Abu nutilome,
Nėra net apie ką kalbėti-
Juk žemę mano kojos liečia,
Aš tik svajonėse skrendu,
O toliai taip į erdvę kilti kviečia...
Kai paklausiau nerimastingų vandenų,
Nuploviau dienos kelią,
Pasukau į ten iš lėto,
Kur naktimis neklausiama kas tu,
Bet kelias klystkeliais nusėtas...
Kada lietus ir naktys be namų,
Sunku į klausimus atsakinėti
Ir pasakoti, kiek padariusi klaidų,
Kurios vis primena-
Daugiau nebekalbėti...
2009

Kas laimi


Kasdien po vieną grūdą-
Taip susirenku į saują
Aruodą, pilną nokstančių
Ir į pakalnę byrančių jausmų.
Padovanosiu, kai parsinešiu
Iš rausvojo saulėlydžio
Dar spinduliuojantį dangaus ruoželį,
O iš ilgos kelionės-viso pasaulio
Gyvybės vandeniu skalautus
Vėl prisikėlusius rytus...
Ką tu man duosi laimės dienai?
Tiktai saulutę, šildančią visai mažus,
Kurie dar slėptis neišmoko
Nuo melo ir klastos, apgaulės
Ir tiki pasaka, kad jau suaugo karalaitė-
Kiekvieną kviesianti į puotą,
Mįsle patikrins visus jaunikius...
Norėčiau būti rankos vertas.
Bet kaip apgaut sargybinius piktus?
Prie sosto grūdą išminties pabersiu-
Rinkau juk iš visur-visus metus...
Laimės tik vienas iš trijų.
2009

Mačionių gyvenimo puslapis

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Ma%C4%8Dionys5foto%20Ona%20Baliukien%C4%97%7C6/Ma%C4%8Dioni%C5%B3%20kaimo%20gyvenimo%20puslapis
Džiaugiesi kūdikiu,
O po kiek metų-žilagalvis.
Tai mažas žingsnis
Į istorijos klaidžius lapus.
Tūkstantis metų-
Posūkis pirmyn,
O kartais ir atgal,
Jeigu nežinoma kryptim eini...
Kiek daug įvyko,
Keitėsi ir amžius, kartos;
Kiek daug išnyko,
Statėsi naujų trobų-
Kiekvienas mynė savo slenkstį
Nuo pat karaliaus
Iki būro iš K. Donelaičio dar laikų.
Ir vėl suskubome kažką pakeisti,
Bet ratai girgžda
Stebulės senos ritmu-
Dabar dar gyvus imam teisti
Dėl žodžio, pasakyto ne laiku...
Nėra valdovo, yra savas ponas,
Kurį jau pavadiname demokratu,
Ir niekas nesuka galvos,
Nes turi patyrimą žmonės,
Kad niekas, be savęs,
Nemiršta dėl kitų...
2009

Kas bendra-Lietuva



Geri pažįstami, draugai-
Jauni ir tokio amžiaus,-
Kad kitą kartą
Ir nesusitikti jau gali,
Todėl tokios akimirkos
Tarsi širdies balzamas
Ilgai išlieka atminty.
Ir sminga žvilgsnis,
Žodis ir daina lyg aidas
Nuskriejusi paukščio giesme
Toli toli...pasako ji,
Kad esame pasauly
Prie vienas kito, artimi.
Tą valandą gėlė padovanota-
Tiktai akimirka trumpa
Ir greit nuvys, o pasiliks
Kalneliuose, prie kryžių
Atminties didžiuliai klodai-
Lietuviai esame visi...
2009

2009 m. liepos 19 d., sekmadienis

Prieš audrą


Baikščios ežero bangelės
Kyla, sminga, mirga-
Taip audra atsliūkina
Apsukdama plačiu ratu;
Ritasi per dangų,
Žaibo kirčiai
Keterose stringa-
Debesų griūtis,
Po to lietus.
Aikčioja baltieji kirai-
Jų mažyliams šiandien nesaugu.
Plaukia žiburėliai-
Švyturėliai dieną.
Taip jau įprasta
Šiuo vasaros metu,
Bet kodėl taip noriu slėptis
Po medžiu?..
2009

Saulėta naktis


Lietus barbena į palangę...
Gal vėjas dūkdamas
Į mano būstą
Seniai užvertas,
Storas langines atidarys?
Įbėgęs tik trumpam,
Prie slenksčio apsisukęs
Dulkes tik sukels,
Pašiaušęs plaukus
Vėl ilgam pranyks?..
Dar gyvenu vaikystės
Ir iliuzijų pasauly-
Sunku atsisakyti,
Kas taip įprasta, brangu-
Juk gera vidury nakties
Matyti mirksint saulę.
Kaip skrenda mintys į šviesas-
Paklydusios naktinės peteliškės;
Norėtų pasiimti laimę,
Bet ši-kiklopas
Be antros akies...
Ir taip rymosiu iki ryto,
Neužversiu lango.
Gal pačios iš iliuzijos
Į tikrą šviesą skris?
2009

Pusiausvyra

Vėjas nulaužia šaką;
Nauja auga, į saulutę kyla-
Jai vietą paruošė sena,
O prie kamieno
Randas atminties iškyla,
Kol medis gyvas,
Liks ir ji gyva...
Likimas visko padalina
Visada po lygiai,
Tik norime, kad gero
Būtų kiek daugiau...
Medžio kamiene
Irgi ne vienodos rievės-
Metų vingiai-
Taip ir prisimenam...
Juk būdavo gausa
Skalsaus lietaus.
2009

2009 m. liepos 18 d., šeštadienis

Paskirtis


Skiriu Rubikiai -Mačionys
"Dainų krantas" dalyviams
Kiekviena vasaros diena-
Tai šilumos ir saulės šventė,
Bet dar vis sugalvojame kitų,
Kurios mums padeda gyventi
Tarp paklydimų ir skriaudų...
Šviesos kaip duonos atsikandę
Po gabalėlį iš dangaus
Atsinešame į kiekvieną šventę,
Padėję ją prie slenksčio
Suskumbame lyg maldai atsiklaupt.
Ir piname lyg ąžuolo vainiką
Gražų, pakylėtą žodį
Prie kiekvienos garbingos pavardės.
O laikas turi savąją taisyklę
Tarsi amžinas svarstykles-
Nuo Pakylėjimo
Iki šios žemės paskirties...
2009

Vaikai visi vienodi


http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/Prie%20Rubiki%c5%b3%20e%c5%beero/IMG%7C_8575.JPG
Vaikai-ne mano jie auginti,
Vis tiek dėl jų kažko ir neramu...
Kokia graži ši žydinti jaunystė.
Gyvenimas lyg prasiskleidus rožė-
Kiek grožio jų žieduos,
Bet dar daugiau spyglių...
Gal niekada nebūsiu atsargesnė
Ir negalėsiu perspėti kitų,
Nors už pečių toks patyrimas,
Bet sukasi kasdieną
Naujas laiko ratas
Ir nesugaudau net savo vaikų.
Nors kas ta rožė be spyglių?..
2009

2009 m. liepos 17 d., penktadienis

Vienintelė meilė


Dega saulė
Žemai, pakrašty,
Kyla rūkas
Verpetais į aukštį.
Atsibundantis rytas
Tarsi lūpos
Tyram bučiny
Prasivėrė,
Atsakymo laukia...
Nesustoju dienos vidury,
Jos triukšme
Širdies balso klausausi-
Gėlės, paukščiai
Ir medžiai žali
Prie šaltinio,
Kaip aš, atsiklaupę...
Oi, kaip slysta
Diena pro pirštus,
Tyliai teka
Upelio vaga,
Jo pakriaušėm...
Vakarėjantį dangų
Prie krūtinės glaudžiu-
Dar saulė šalia,
Pasišauksiu...
Pajuodavusi pyksta naktis,
Bet akių niekada neužmerksiu.
Noriu žvaigždei
Šnabždėti slaptai
Apie žemės ir saulės
Vienintelę meilę.
2009

Diena

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/Ma%c4%8dionys%7C5foto%20Ona%20Baliukien%c4%97%7C6/Pas%20Angel%c4%99/DSCF1003.jpg
Lelijos pačiame žydėjime-
Kada ryte žiedynai atsimerkia
Ir plauna nakties tylumą vanduo;
Ištiesus ranką nepasieksiu
Jų nuo savo kranto...
Todėl ir tokį ilgesį jaučiu,
Kas per toli, neįžiūriu iš karto...
Jau kvepia vakaras lelijų
Tik jam pasiūlytu kvapu
Ir kviečia, kad galėčiau
Trumpai nakčiai
Lyg žiedelis užsimerkt kartu.
2009

2009 m. liepos 16 d., ketvirtadienis

Lietaus orkestras

Taip dažnai dengia dangų
Debesų juodi motyvai-
Skamba simfonija
Lietaus lašų.
Gamtos orkestras
Nestyguotas, gyvas
Paukštelių čiulbesio
Ir dar kitų garsų...
Atsiveria širdis
Tartum senovinės langinės-
Pro lietaus pliūpsnį
Jau balutėmis einu;
Būgnu užgroja žemei
Pasigirdęs iš toli griaustinis-
Vaivorykštės spalvas
Nešuosi ant šlapių pečių.
Kada lašeliai krinta,
Skamba smuiko stygos,
Užsiveria tartum scena-
Orkestras kyla pamažu.
Taip atsisveikina lietus-
Į juodą debesį pakyla...
Toli matau dar žaibo blyksnį,
Delne skaičiuoju
Skambančius lašus...
2009

Anksčiau nepastebėjau



Tarsi sargybiniai sustojo
Prie žvyruoto kelio-
Geltoni, ryškūs vakare
Ant ilgo stiebo
Besišypsantys žiedai.
Kaip rast harmoniją,
Kad kiekvienoj trobelėj
Laimingi būtų
Šiuo metu veidai?
O kaip žolynai moka rinktis-
Išdygę žydi tik tenai,
Kur žemė labdaringa
Savo syvus veltui teikia,
Tereikia pasirūpinti žiedais.
Čia niekas pykčio
Viens kitam nejaučia-
Visų į žemę šaknys
Įsiraususios giliai...
Aplink neauga kitos žolės-
Nejaugi net ir čia
Kivirčytasi dėl sėkmės ilgai?..
2009

Realybė ir malda



Kiekviename kaimelyje
Prie kelio stovi kryžius;
Miestely cerkvė, bažnyčia-
Dar daug surenka žmonių,
Kurie pasitiki Dievu
Ir maldoje sustingsta,
Nuplauna sielą ir tokiu žodžiu.
Kiekvieno atskira malda-
Gal po ilgų klajonių
Sugrįžtant laukiama vaikų,
Sveikatos sau ir artimiesiems
Linki atsiklaupę žmonės;
Daug norų lieka ir neišgirstų...
Einu ir aš seniai jau užmirštais,
Į praeitį vingiuojančiais takeliais-
Tarp kryžiaus ir maldos namų.
Ko paprašyčiau, jei malda prikeltų
Iš užmaršties svajonę...
Bet-nerealu.
2009

2009 m. liepos 15 d., trečiadienis

Kai meilė šaukia



Pasižiūrėk, kaip mirksi
Gėlių melsvos akys,
Kaip kiekviena norėtų
Būti karaliene tarp kitų.
Tikriausiai kviestų
Ramunėlę baltaplaukę
Žirnikas valsą šokt kartu.
Lengvutė aviža šiurena-
Kiek daug aplinkui ją draugų.
Galėtų išsirinkti vyrą jauną,
Bet žalias jo liemuo,
O proto-tik per du pirštus...
Nevykėliu nepavadinsi,
Kai atsitiesia po lietaus.
Tik žybsi, dega-meilė šaukia.
O vakaras toks šiltas
Akelių mėlynų šviesoj...
2009

Balti drugiai



Baltų drugelių spiečius
Nutūpė ant pievos-
Taip raudonuoja dobilas,
Kai iš aukštai žiūriu.
Tiktai pauostykit-
Kaip kvepia dobiliena
Jau nušienauto dobilo kvapu...
Ir vasara jau ant kalnelio sėdi-
Vis tiek riedės į rudenį
Saulė stačiu šlaitu;
Gal geria ir drugiai
Iš dobilienų saldų pieną,
Todėl tokie balti sparnai?
Kai atsigulsiu vakare ant šieno,
Klausysiu-šiugžda pelės, vabalai.
Šikšnosparnis į paželmenę
Ryto miegui skrieja...
Neatsibudo tik balti drugiai.
Pasveikinsiu viena ir aušrą, dieną
Ir šienas kvepia neilgai.
2009

Anykšta dabar...


Upelės vingis, pervalka,
Akmens iškilusi galva-
Ir sūkuriuoja vėl srovė žemyn.
Kaip žaižaruoja saulėta diena!
Dangus upelyje ir ten, aukštai...
Nuo stuobrio čia nuvirtusi šaka-
Op-lia ir slenksčio nebėra;
Toliau krūmokšniai svyra,
Dar toli miškai, kuriuos prakalbina
Po šaknimis iššokusi banga.
Taip nuo vaikystės-
Tartum pildosi sapnai:
Pavasarį atšniokščia su ledais puta,
O ant lyties varveklis žiūri,
Kaip nesusižeist,
Kad tik nuplauktų į marias...
Jau šypsosi man vasara žalia.
O, kokie statūs Anykštos krantai!
2009

2009 m. liepos 14 d., antradienis

Šventi prisiminimai


http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Anyk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3%20rajonas/Jaunyst%C4%97s%20takais
Šiandien grįžau namo,
Kur dienos bėgo,
Kada prieš šitiek metų,-
Dabar po užkaltais langais,-
Taip krykštavo balsai...
Pasiklausiau tiktai,
Kaip upė Anykšta
Ramiai sau ne į praeitį nubėga,
Senieji kryžiai rymo,
Auga vis jauni klevai
Ir lyg nesensta ąžuolai...
Mokyklos suolas liko šventas-
Tarsi pirmieji žodžiai,
Suprasti gal ir vėlai.
Nebegirdėti mano balso aido,
O gal tada buvau tyli labai?..
Ir mano mokytojai
Su manimi pražilo- nesuseno;
Jų pėdomis ėjau gana ilgai.
Nuo senojo bendrabučio
Tarsi nukritus ašara srovena
Į Šventąją
Jaunystės dylančiais takais.
2009

Žodžiai byra...



Geri žodžiai kaip lietus
Per lapelius nurieda,
Girdo sielą vasaros gaiva.
Švelnūs žodžiai tarsi grūdas
Pasisėjęs žemėj lieka
Ir vis primena-užaugęs
Kvepės duona kepama...
Jei matysiu, rankos geros kelia
Plutą pamestą su ašara sūria,
Pašnabždėsiu-atiduok paukšteliui,
Sočios bus dvi širdys;
Gėrio paslaptis, kai skrendame šalia.
Liūdni žodžiai šaukiasi pagalbos;
Atsiliepsiu, jeigu būsiu tiek arti...
Pažiūrėjus į akis-nušvis pasaulis.
Tuos pačius žodžius-
Gerumo spindulius
Ir tu turi.
2009

Augimas

Prasikala žolė
Ir greitai auga.
Ji žemėje sava-
Kaip oras ir vanduo.
Žmogaus gyvenimas
Prasideda kaskart iš naujo-
Nėra pernykščių
Pasilikusių šaknų...
O kiekvienam paskirta-
Rankos, protas,
Auginamas daug metų,
Ir tiek pridaroma klaidų...
Nesinaudosi svetima gija-
Sukurti kažką nauja
Dažnai ir amžiaus neužtenka.
Kada surandami sprendimai,
Sukasi į vakarą jau ratas...
Seniai jau supratau-
Nedygsta net ir augalas
Be sėklų ar šaknų.
2009

2009 m. liepos 13 d., pirmadienis

Kol vasara graži

O, kokia vasara!
Aplinkui pievose
Vien lauko gėlės;
Vėjas kedena
Ramunėlių galveles...
Jei būtų sieloje ramu,
Gal atsigulčiau
Už galvos rankas sunėrus,
Žiūrėdama į dangų
Pinčiau lyg vainiką
Prisikėlimo daineles...
Kada žiūriu aukštyn ,
Žodžiai tarsi užstringa-
Tiek žemiškų darbų,
Kurie ir liks nepaliesti...
Malonių iš dangaus
Ar kažkokios paguodos,
Kai dar tokia diena,
Prašyti nedrįstu-
Juk pasakys:"Kur pats esi?.."
2009

Jaunystės rožė



Gražiausios gėlės
Vasarą pražysta,
Kai laisto debesėlis,
Vėjas kalbina žiedus...
Kokia graži žemės
Ir augalų draugystė-
Vieni kitiems skoloj nebus.
Tarp akį veriančių spalvų
Galiu ir pasiklysti-
Neišsirinksiu, kur gražiau.
Tarsi atbėga iš paskos
Jau pasiklydusi jaunystė-
Nušvito saulė dar skaisčiau...
Oi, kokios šiltos rankos
Per pečius nuslysta-
Tarsi dabar iš naujo rožę,
Prieš daugel metų dovanotą,
Pamačiau.
2009

Pasiklydusios mintys

Suskilo mintys, išsidraikė
Lyg kaštonas rudenį nukritęs-
Taip neilgai gyvenimas ramus;
Gal kam akibrokštai patinka,
Kai bet kokias kliūtis įveikia,
Ir vėl išauga tarsi medis lig dangaus.
Mano sprendimai būna pavėluoti,
Susipina, kaip šakos išsiraizgo
Ir niekada tiesos nesurandu...
O kaip kiekvieną žingsnį pamatuosi-
Juk ne viena pasauly gyvenu.
Ir taip dažnai nuvysta
Tarsi mažas daigas džiaugsmas;
Duobėtas kelias visada painus,
Todėl ir mintys pasiklysta-
Pradėjus, rodos, nevalia sustoti
Ir vėl kažkur einu.
2009

Prisiminimai dyla

Prisiminimai dyla
Lyg mėnulio pilnatis,
Jei praeitį menu
Labai retai, tik kartais
Atsigręžiu-seni draugai toli...
Kai neprisimenu vardų,
Kuriais šaukiau
Juos daugel kartų,
Suabejoju savo atmintim...
O grįžusi į praeitį
Duris ir ateičiai atversiu,
Nors jau aplinkui žmonės
Ir pasikeitė-kiti,
Bet ,sako, kad tos pačios
Akys juokiasi ir verkia,
O laikas niekada nebūna
Praeity...
2009

2009 m. liepos 12 d., sekmadienis

Tarp žvaigždžių

Nakties dangus-
Žvaigždelių labirintai,
O akimis visų pasiekti negaliu.
Žinau, kad net ir jos
Beribėje erdvėj nukrinta,
Bet jų keliu pasukt smagu.
Taip visada ramu ir gera,
Kada su tavimi kalbu
Apie žvaigždes, beribį okeaną
Ar paprastuosius žemės dalykus...
Ir vieno sakinio užtenka,
Kad pasakyčiau, ką jaučiu-
Kaip bėgu per beribį dangų,
Kad būtume dažniau kartu.
Kai ilgesys akių upes užtvenkia,
Nebematau net ir žvaigždžių...
2009

Balti laivai



Balti laivai kaip gulbės plaukia
Nuo Odisėjo gudriojo laikų...
O gal kada mažytės valtys laukė
Prie vandenynų pakraščių,
Kad rastų naują kraštą,
Kur geriau vaikai gyventų,
Galbūt ieškojo žygių nemarių?
Bet visada išlipdavo į krantą,
Nors ir nežinomų kraštų-
Juk žemės įsčiose gyventa,
Ja bėgo nuo mažų dienų.
O marios atviros tik gulbei,
Kuri perėjo ežere vaikus.
Tik šaltis kilti gena
Per dangaus mėlynę-
Įveikia lyg laivai beribius tolius,
Pavasarį sugrįžta į namus.
Tik nežinia, kuriuos dažniau
Sėkmė ir netektis ištinka,
Ar baltas gulbes ar laivus.
2009

Amžini klajokliai

Jei iš toli susirenka draugai,
Prie vieno stalo kai susėda
Ir iš visur pasipila gandai-
Kas kaip gyvena, juk sunkiau
Po svetimu dangum rasti sau vietą.
Bet eina per pasaulį žmonija,
Tarsi užėmę vėl klajoklių vietą.
Ir trubadūrų jau seniai nėra,
Bet kiek legendų ir dainų sudėta...
Koks trumpas žmogaus amžius,
O jaunystė,-tarsi burė pakelta,-
Tik laukia vėjo palankaus,
Atrodo visos dienos dar saulėtos...
O kiek tų vėjo gūsių...
Visada į krantą stiprūs plaukia,
O kitus bangos išmėto.
2009

2009 m. liepos 11 d., šeštadienis

Vakaro malda



Praaugo namą medis,
Prie kurio sėdėta,
Ir pokalbių dar nuotrupos
Vis skamba ausyse-
Šeimos viltis graži,
Kad kelias nedulkėtų,
Kuriuo kasdieną
Einam į gyvenimą visi.
Kad mums visiems
Gyvenimas linkėtų
Prie stalo sėstis visada
Pietums ir pusryčiams,
Ir tyliai vakarienei,
O nakčiai miego
Ramaus lig paryčių užtekt...

Žydi liepos



Neparnešiau namo
Iš laukų smilgų-
Vaza tuščia,
Nes nebėra gėlių,
Kurios žydėtų
Ištisus metus,
O žiemos ilgos,
Kaip ilgą kelią
Pusnimis brendu...
Tik vasarą pražysta liepos,
Prie sodų, kelio,
Prie gimtų namų,
Bet jos tiktai tada
Maloniai kvepia,
Kada ant savo slenksčio
Pasėdėt galiu.
Kažkur toli gyvenimas
Lyg be manęs alsuoja;
Įstrigę žodžiai
Verkia gomury,
Kai pamatau,
Kaip krinta lapai
Man po kojom-
Liepų žiedais takeliai apsnigti...
2009

2009 m. liepos 10 d., penktadienis

Priimk

Į vasaros vaišes
Pavėlavau ateiti-
Baltuoja rugių varpos,
Raudoni serbentai,
O liepa šįmet žydi blankiai-
Mažyčiai purūs jos žiedai...
Saulėlydžiai į debesį nuplaukia-
Naktį lietus į žemę įsigers.
Ir taip dažnai saulėtekio sulaukiu
Prie obuoliais nukarusios obels.
Nešu nuskynusi ant delno-
Priimk...jei nieko nesakai,
Žinau-ne tavo skonio,
Ne tos akys pasitinka,
Nors ir švieži, ir švelnūs,
Raudoniu spindintys
Lyg susigėdę obuoliai...
2009

Neišeik...

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/Anyk%c5%a1%c4%8di%c5%b3%20rajonas/IMG%7C_8545.JPG
Pasižiūriu, kiek akys mato,
Kalneliai, pamiškės-dangus aukštai
Ir ežero banga kaip širdis plaka;
Upelis nuteka- toliau nebematai...
Po kojom išsirangęs siauras takas-
Kiek metų juo ramiai ėjau.
Prisiglaudžiau prie žemės veido-
Pasiklausysiu, ką ji sako:
-Čia tėviškė, kartų seka...
Tik niekur neišeik.
2009

2009 m. liepos 9 d., ketvirtadienis

Vyšnios

Jau skuba vasara-
Raudonos vyšnios
Ir lūpos nusidažė
Saulėtu blyksniu.
Nusviro po langais
Šakelės tarsi rankos-
Uoga sunokusi,
Nukris į žemę
Ir miegos ilgai...
Žiūriu-vaivorykštė
Per dangų tarsi blykstelėjo,
Vėl staiga išnyko.
Džiaugiuosi vyšniomis,
Kol jas skinu,
Gerai...
2009

Žydėčiau...

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/Vasara/DSCF1013.jpg
Nuo vėjo pasislėpti neišmokau,
Dažnai taip smelkia sąnarius,
Sustingsta mintys-
Apsvaigsta net galva ...
Lyg mane neštųsi
Be kelio paskui liūtį
Vis pasišokėdama banga.
Prašysiu diemedį, kad rytą sužydėtų-
Bus nupraustas lietaus,
Kvapnus kaip visada...
Juk nuo senų laikų
Tiek pasakų, dainų su juo susieta-
Žydėčiau prie tvoros ir aš...
Ištiesčiau ranką debesėliui,
Kurį neša dangaus vėtros,
Gal atsirastų man vieta?..
Bet iki jo nuskrieti juk reikėtų,
O vėjas palankus-ne visada.
2009

Pažinimas


Dar nepažįstu medžių,
Kurie kažkur toliau
Nuo mano viešo kelio auga,
O lapų žalią spalvą tik matau,
Bet kokios gražios formos
Apie sielą-medį kalba;
Šakų, kaip giminių, daugiau...
Dar išmatuoti negaliu
Viršūnių-aukščio,
Savo svajonėse tiktai jaučiu,
Kad siekiai dideli
Pranoksta tokį aukštį,
Kuris pasiekiamas,
Kai labai nori,-tai gali...
Juk viskas priešaky,
O miškas ošia,
Kada su meile juo eini.
2009

2009 m. liepos 8 d., trečiadienis

Rudenėjanti branda

Kai į gatves kaštonas
Vaikučius išmėto,
Ruduo pabeldžia į duris-
Jau antrąkart pražysta mėtos
Po dideliu jo lapų vainiku...
Kaip kvepia vasara saulėta
Liepų ir topolių kvapu.
Sode pakvimpa obuoliai nukritę
Ir pinasi karšta diena
Su naktį pasipylusiu
Šaltoku lietumi.
Nepajuntu, kaip mano vasara
Į rudenį nubėga-
Taip laukiau jos,
Kai dar buvau jauna...
Dabar metų laikai
Taip monotoniški palieka;
Tiktai kaštonais pasidžiaugsiu-
Ateina rudenėjanti branda.
2009

Pirmieji žingsniai



Pirmieji žingsniai
Tokie painūs, sunkūs,
Jeigu ne ten eini,
Greit paslysti...
Atsitrenki į sieną
Ar neįveiki net laipto,
Kurio apeiti negali.
O kai gyvenimo kelius
Reikia bandyti?
Kai tiesaus ieškai,
Aplinkkeliai atrodo per ilgi...
Kiekvienas žingsnis
Anglimi pavirsta
Ir bėga mintys
Pelenų kaupu pirmyn.
2009

2009 m. liepos 7 d., antradienis

Ten likti nenorėčiau



Kiek daugelyje vietų
Likti norėčiau-
Vandens platybėse
Ir smėly dykumos.
Kada ugnikalnis į dangų
Pelenus ir ugnį mėto,
Garuoja net vanduo
Nuo pragaro kaitros.
Baugu ir taigoje,
Kalnų tarpekliuose,
Kur amžini sniegynai,-
Klaidu atogrąžose,
Negyvenamuose kraštuose.
Bet drąsūs žmonės
Ir prieš daugel metų ėjo,
Kad išbandytų gamtą ir save...
O kas negrįžo, atmintį pasėjo-
Sustingo ji į ledkalnį
Gražios lyg švyturys vilties,
Kad pagerbti, nes baimę nugalėjo...
O aš bijau mirties.
2009

Kai noksta obuoliai


Nenušienautos pievos,
Nurudę dirvonai.
Pakrūmėse žaliuoja
Dilgėlių kupstai.
Iškėlę skruzdėlynus
Smilgose darbuojasi
Mažyčiai, bet pikti
Darbštuoliai padarai...
Ant kalno šaltinėlis
Vakarais boluoja,
O rytą jį uždengia
Kylantys rūkai-
Gali čia pasislėpti
Nuo įkyrių akių,
Pasaulio ydų ir gamtos
Pasiūlytų malonių,
Kurias apleistame sode randi,
Kai noksta Rojaus obuoliai...
2009

2009 m. liepos 6 d., pirmadienis

Rubikių ežeras vakare


Nubėgo kelias iki ežero pakrantės,
Į šiltą vandenį jau įbridau-
Matau-antelės, kirai, gulbės plaukia;
Norėčiau paskui jas, kai žiba saulė,
Per bangeles toli nuplaukti,
Ištiesusi rankas dar pasiirti
Baltais lyg gulbino sparnais...
Bet niekas ten manęs nelaukia,
Kiekvienas užsiėmęs tik savo darbais.
Geriau sustosiu ant kalnelio-
Kokie atsiveria vaizdai!
O , visas ežeras tartum ant delno-
Salelės tarp krūmokšnių,
Tarp meldų upeliukų intakai giliai...
Rubikių ežero bangelės
Mažytes trobeles pakrantėje skalauja;
Tartum taškeliai pievose-
Ten ganosi naminiai gyvuliai.
Tylu tylu prie smiltele nubalinto kelelio-
Labai toli tik plaukia debesys
Ir vakaro šešėliai,
Saulės spinduliai...
2009

Suras...


Pasidžiaugiau giria-
Klevai parimę laukia;
Pasveikinau paukščius-
Gandralizdis kieme;
Pamojau debesėliui-
Jis dangumi kasdieną plaukia
Paskui saulutę vakarėjančia žara...
Dar paklausiau, kaip šaukia
Vandens srovė gyvenimo upe.
Ir nežinau, kur link nuplaukia
Mano svajonė-ji greita.
Susimąsčiau, argi man reikia
Atodangų naujų aukštam kalne.
Pasirėmiau į šaką pamiškėj,
Kuri seniai palaužta laukia,
Kad ją prakalbinčiau savo daina...
Tiek to, pabūsiu tyloje-
Tegu mane pašaukia,
Suras, kam būsiu artima.
2009

2009 m. liepos 5 d., sekmadienis

Tiesa

Kol dar maži vaikai,
Taip nori pasakom tikėti
Ir jiems nesakome visos tiesos.
Gal norime juos prie savęs
Ilgiau turėdami mylėti,
Kad klyskeliai nevestų,
Kad nekartotų amžinos
Suaugusių klaidos...
Bet norai lyg šešėlių skėtis,
Jeigu nepakeli aukštyn galvos.
Pasižiūri geriau-atsiveria
Gyvenimo vaizdai, daiktai,
Kuriais ir nenorėjome tikėti,
Kol buvome maži vaikai.
2009

Lietuvos himnas


Šiandien lietuviai himną gieda
Nuo V. Kudirkos dar laikų.
Nors jau ir naujas amžius
Lyg saulutė per pasaulį rieda,
Visi vadinamės lietuvišku vardu.
Ir tūkstantmetis greit prabėgo,
O Vilnius dar Europos sostinė
Šalia Neries sraunios;
Kiek čia vilčių ir netekčių matyta,
Bet tarsi upė niekas nesugrįžta atgalios...
Su Vyčio ženklu vėliavą raudoną,-
Karaliaus Mindaugo šventės žymė,-
Iškelsiu širdyje, tegu šią vasarą
Pažiūri mūsų šventės broliai...
Sugrįžę iš svetur giedosim himną,
O jis Vilnelėje banga virpės.
2009

Gulbės


Kiekvienas turi savo grožį,
Už ką jie pagyrų verti,
Bet mūsų skonis ne vienodas
Pasirenkant, kas gražesni...
Kas piešia baltoj drobėj
Ar sukuria dainas bei odę-
Įamžina save ir akmeny...
Dažnai tarsi apstulbus stoviu
Prie baltų gulbių vandeny.
O, koks gražus paveikslas atsispindi!
Bijau, kai šnypščia:"Ko lendi..."
2009

Žingsnių neskaičiuojant

Kokia tyla,
Kaip sunkūs žingsniai
Toli skamba;
Vėliau juos sugeria tamsa.
Eini ir nežinai,
Ką rytas žada-
Kur atsivers tavo erdvė,
Į kur nuves aušra...
Ir negali tų žingsnių
Iki galo suskaičiuoti-
Diena trumpa,
Ilgi tik vakarai,
Kai reikia atsisėsti, pagalvoti,
Kaip jinai prabėgo
Ir ką šviesaus iš jos gavai...
Dažniausiai pažiūri-
Po kojom baltas sniegas;
Tik samana dar primena,
Kad buvo ir kitaip.
2009

2009 m. liepos 4 d., šeštadienis

Vakaro praregėjimas


Kai paliečiau šakelę,
Rodos, praregėjau-
Tokia graži saulėlydžio spalva...
Kai paskutinis spindulys
Pakibo debesėly
Ir apšvietė viršukalnes,
Juodai nudažė tik gelmes.
Prie jų tada baugu prieiti-
Tiesiu į šviesą visada rankas.
Dabar gerai žinau,
Kas įkvėpimą teikia,
Kas sielos atveria versmes.
Į jas gali visą gyvenimą
Lyg neregys vis eiti,
O pamatai-
Tik saulei besileidžiant,
Vakare.
Bet ar suspėsiu lig nakties?
2009

2009 m. liepos 3 d., penktadienis

Girliandos


Nepaprastos tarsi vestuvėms
Sausmedžių girliandos.
O, kokie vakaro kvapai!
Lyg užmarštis į žemę nusileidžia,
Jei užsisėdžiu po langais ilgai...
Ir kaip nepalydėčiau saulės,
Juk vakaras tylus, kada vėlai
Dar girdisi toli iš miško aidas-
Tai stirnos kelia puotą, bliauna,
Baksnoja šonus su ragais.
Visa gamta-tikros vestuvės
Po vasaros šiltais delnais...
Jei nesuspės, nuvys girliandos,
Meilės valsas nesušoktas-žuvęs;
Bus pamiršti ir meilūs žodžiai,
Ir bet kokie pažadai...
2009

Myliu berželį...


Vis negaliu paaiškinti,
Kodėl myliu berželį.
Juk svyruonėlis baltas-
Niekuo nežymus,
Dažniausiai augantis
Pakrūmėse ar šalia kelio,
Bet liemenėlis toks žavus...
Pavasarį ir lapai kvepia,
Iš nulaužtos šakos
Pasipila saldi sula;
Lyg priekaištas vienatvės,
Kam paliktas prie tako,
Kuriuo sugrįžtama namo,
Nors paryčiais, nakčia...
Oi, linksta šakos iki žemės
Ir lapų sūkurys, kai siaučia
Vasaros liūtis, audra...
Kaip nemylėsiu beržo?
Jisai-lemtis, paguoda mano,
Prie baltojo priglustu visada.
2009

Laimės ratas


Kiek daug vilčių į ateitį sudėta,
O ji-tartum ramunės žiedas,
Kai greitai žiedlapius peši,
Gerai, kad "myli" pasilieka;
Dažnai apspjaudytas esi...
Koks įspūdingas laimės ratas-
Su saule dar palygina kiti;
Nebūtina įsukti į verpetą
Ir minčių ratai būna dideli.
Išmokau laimės nebešaukti
Ir burtai pasiliko jau kažkur toli...
Ramunės žiedo veltui neskinu,
Geriau, kai žydi pievoje laisvai-
Tai laimė, tik tada gražu.
2009

Maiklui Džeksonui atminti


Negailestingas būna LAIKAS,
Kada sustoja kelio vidury
Ir pagrūmoja, kad valandėlei atsigręžtų,
Nes žmogaus jėgos-ne putojanti vilnis...
Kas turi savo viltį-kelią,
Pamiršta, kad jisai-tiktai gamtos dalis,
Kuri juk niekada pro šalį neprašauna;
Išgertą džiaugsmo, sėkmės taurę
Anksčiau apverčia ir dugnu aukštyn...
O muzika tarsi išlietas gero skonio vynas
Įsigeria į kraują, nuteka širdin,
Jo dainos bus kartojamos kaip aidas;
Sustingo Maiklo Džeksono net judesys...
Ilgai legendos, kurių siekė jaunas,
Gyventi atminty išliks.
2009

2009 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

Tamsėja


Nors dar diena ilga,
Žinau-trumpėja...
Reikia skubėti džiaugtis,
Kol saulė vakare
Į šiltą guolį gulasi,
Dar nepučia Šiaurys,
O topoliai dar kvepia medumi...
Sustingo ežeras be vėjo,
O atspindžiai tokie ilgi.
Braukiu ranka per veidrodėlį-
Vakaras artėja...
Vanduo garuoja-rūkas pakrašty,
Bet dar toli...
Nejaugi man ta išimtis?..
2009

Kūrybos laikas

Štai pralekia dangaus skliaute
Kometos, sunkūs meteorai,
Sublyksi, nusidriekia lyg žaibai,
O kitos žvaigždės šviečia visą naktį-
Gal kai kada susikerta ir jų keliai?..
Neturi laiko greitosios
Ir pasakų savo vaikams pasekti
Ir jie taip skuba iš paskos-
Juk žino laiką, kurio gali greit netekti...
O žvaigždės grįžta kitą naktį
Ir džiaugiasi, kad turi dangų,
Saugo žemę nuo tamsos.
Kuriuo keliu, į kur nueiti,
Juk reikia rinktis nuo pradžios...
Tiesioj orbitoje negimsta eilės-
Jos lekia kaip kometos greitos,
O siela prisipildo jų kaitros.
2009

Tėviškė

Apleistas sodas
Vakarais dejuoja,
Kai noksta obuoliukai
Netręšti, maži,
Užauga žolės iki stogo,
Langai seniai jau užkalti...
Be mūsų ten nubyra kriaušės,
Sodintos tėvo,
Ir užako šulinys.
Geriau, prasčiau,
Bet buvo ten ilgai gyventa
Ir ten užaugome,
Pasenome visi...
Kažko netenkama širdy,
Kai sodai ir sodybos nyksta,
Prisiminimai dyla,
Stringa ašara aky...
Nejaugi Mūsų tėviškė
Lyg namas tas be stogo?
Ir atmintis skurdi.
2009

2009 m. liepos 1 d., trečiadienis

Netektys



Nuo nebūties ir atminties-
Tik vienas žingsnis
Jos persekioja, bėga iš paskos...

Kaip lavina pavasarį ištvinsta,
Trumpam atbėga užmarštis
Ir vėl už nugaros dažnai sustos...

O, kokios ilgos tada juodos naktys
Ir vėl gyvenimo egzaminą laikau-
Atrodo, žvakės baigia degti,
O kaip užpūsti ugnį, nežinau...

Nebūtina tuose vandenyse paskęsti,
Pakanka plaukti pasroviui
Ir netektis lankys kas naktį,
Skandins prisiminimai-net sapnai...

Ir kaip tuos pylimus srovė nugriovė?..
Sulygino net properšas ir vėl ramiai
Plaukiu į ateitį tarsi prieš srovę,
Kol reikia atsigręžti-grįžta net jausmai.
2009

Mėlyni drugiai

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/%C5%A0alta%20vasara/IMG_8476.JPG

Ir ko jie tupiasi
Ant viešo kelio,
Kur eina kojos,
Mašinos pralekia...
Maži bejėgiai-
Tiktai melyni sparneliai
Pakyla kaip dangus,
Pulkeliai išsisklaido,
Grįžta atgalios linksmai.
Gal vasaros vėsa
Nutūpti kviečia,
Bet vakaras ir jiems ateis-
Juk negaliu ilgai budėti...
O rytą kelias tuščias-
Kur drugiai?

Saulėti dirvonai



Pražilo pievos-nurudavo smilgos,
Atolas pažeme iškilo gan aukštai,
O, sakė, metai nederlingi,
Jei šaltos naktys ir ilgai nežydi ajerai...
Bet vėjas dar kažko nerimastingas-
Sukioja tarsi vėtrungė padebesiais,
Į ryto saulę panašūs dirvonai
Pasiūlo pasidžiaugt kartu su jais.
Jei širdyje šviesu, gal ir prisėsčiau-
Taip raibuliuoja saulėje miškai,
Prie ežero tave pakviesčiau,
Kaip būtų gera grįžti geltonais takais...
2009