2018 m. liepos 31 d., antradienis

Vasaros palaima




Paukščiai per vasarą
Užsiaugina sau sparnus,
Pakilę skrenda,
Plunksnos sparnuose –
Naujas gyvenimas,
Žvilgsnis į erdvę…
Kiek daug man reikia augti,
Kad pasiimčiau plunksną,
Į rašalą įmerkčiau,
Prakalbinčiau lizde paukštelį,
Jo dainą pavėjui paleisčiau,
Į laisvę jį paleidusi,
Palaiminčiau…



Pirmi daigai



Šeimos nuotrauka

Gražiausias būna
Pirmas rožės žiedas,
Kol jų šalna ir gruodas nenukandęs,
Paskui atauga tik augliai,
Erškėtrožėmis virsta,
Pirmapradėmis…
Didžiausi būna
Pirmi obuoliai,
Keli viršūnėje,
Vienas prie kito prisiglaudę,
Vėtra nulaužia seną obelį,
Nauji, neskiepyti atauga
Ir būna rūgštūs,
Karstelėję,
Niekas nepagiria,
Kai atsikanda,
Dar priduria iš senolių
Nugirstą posakį,
Kad visus gimines
Sutraukia.
Ilgiausiai vis prisimeni
Ir pirmą meilę,
Kol ji nepakirsta šalnų,
Nenuskinta prieš laiką.




Draugai

Rūta ir Hary. Olandija.
Vilniuje.

Visi mes bėgam
Saule nešini
Širdy ir akyse,
Delnuose paslėpę,
Pakeliame ir ant rankų,
Ištiestų į dangų,
Lyg brangią dovaną
Išsaugom atminty
Ir vieną žvilgsnį,
Kas tiktai aplanko…
Mes – dovana
Vieni kitiems,
Kol dar gyvename,
Kiekvieną saugome.

2018 m. liepos 30 d., pirmadienis

Laukinė...




Vaikystės atmintis –
Laukinės uogos,
Avietės prie kirtimų –
Didelės,
Pagrioviais anksčiausiai žydi,
Raudonos uogos krenta
Daug anksčiau,
Renki ir apsidžiaugęs
Į burną saują įberi…
Laukinės – dygios,
Avietės draskosi,
O gervuogės – labiausiai,
Kada avietės kritusios
Ir antrą kartą žydi,
Mėlyne dar džiaugiesi,
Saldesne už serbentėlę,
Kuri rūgšti ir krentanti…
Rinkau ir valgiau
Obuolį laukinį,
Iš grūdo ir vienintelį,
O tamsiašonę spanguolę,
Vėliau...




Sekundė – laimė




Ypatingai greitai
Laikas teka,
Greičiau, negu sraunus upelis,
Skaičiuoji tik lašus
Iš balto debesėlio
Stovėdamas ant liepto,
O saulė virš galvos keliauja…
Jei neužtenka kai kada dienos,
Pasišaukiu ir mėnesėlio
Pilnatį ar jauną,
Pabarstau žvaigždes,
Jos krisdamos patenka
Į ištiestus delnus…
Nepajutau ir šiandien,
Kaip byra pro pirštus
Minutės – spinduliai,
Net ir sekundė – laimė.






2018 m. liepos 29 d., sekmadienis

Antytės




Vis žiūrėjau nuo pat ryto
Į padangių debesėlį,
Kaip jis bėga be kojyčių,
Pasikeičia dydį,
O kartkartėmis kryptį,
Patikėjau, kad jis tikras,
Pranašauja ne tik lietų,
Bet ir laimės siekį,
Sekiau danguje žvaigždelę,
Kad nepasiklysčiau,
Nuriedėjo ji per slėnį,
Kaip mano vaikystė…
Perbridau siaurą upelį
Dar ne vieną sykį,
Kaip tėveliai man jau sakė,
Kad sraunus jo vandenėlis
Plauna ne tiktai kojeles,
Betgi ir akytes,
Pažadėjau motinėlei
Vis pas ją parvykti,
Kaip tas tyras vandenėlis,
Padėkot už krikštą,
Neteko sugrįžti…
Vis dar žiūriu į upelį,
Kur plaukia antelės
Mažosios varlytės,
Negalėjau pasiversti
Nė į didžią karalienę,
Likau tik antytė.




2018 m. liepos 26 d., ketvirtadienis

Meilė




Myli vaikai
Savo mamytes,
Kol ji maitina,
Dainuoja daineles,
Mato akyse saulutę,
Jauną dar veidą,
Pirmas raukšleles,
Žilą ir smilkinį,
Sidabrines kasas…
Paskambina vaikaičiai,
Nemoka dar sakyti:
„Labas tau, močiute’’, –
O jau sena,
Bedantė ir burna,
Bet jie tik tokią
Prisimins mane,
Deja.




Piešinys


Dovanos


Gražiausia dovana vardadieniui - jūs. Pranas ir Andriukas.

Šventės – tiktai dienos šventos,
Istorija ir paslaptis,
Gyvenime nulemta –
Dėkoti už tas dovanas,
Kurias dabar turi…
Šventė – šypsena vaikų,
Vaikaičių meilė,
Lyg angelo sparneliais plazdanti,
Geri prisiminimai – saulė,
Vidurvasario spindesys...

2018 m. liepos 25 d., trečiadienis

Rašau ant sniego...




Kam tos sniego pusnys,
Mano mintyse,
Kai paukšteliai čiulba
Medžių šakose,
Žydi gėlių puokštės
Prie langų nakčia,
Kai vėjelis sklaido
Jų kvapus net čia?..
Kam tas tylus aidas
Smėlio kopose,
Kur bangelės šnara
Liaunoje nendrelėje,
Pakelia plunksnelę,
Giesmę atneša?
Kam tos rasos krenta,
Rūkas pievose,
Kam tas mėnuo kalbina
Ir mane, tave?..




Paskyros




Kiekvienas yra reikalingas,
Iš kiekvieno reikalaujama,
Kiekvienam ir skiria
Nematoma ranka,
Kam – skristi,
O kam – plaukti,
Kam augti šaknimis
Į žemę įsikibus,
Kam vaikus auginti šakose,
Kam žemę arti,
Sėti grūdą,
Kam duoną kepti,
Padalinti ją kitiems,
Kam siūti ir taisyti
Atsiradusias skyles…
Kai kam – giedoti
Su paukščiu arimuose,
Plika ranka žarstyti žarijas,
O man žemelė skyrė
Žiūrėti į gėles
Ir kalbinti užgimusius
Visais įmanomais jutimais,
Kaip savo dieneles.









Senos obelys




Mes – brandaus amžiaus,
Bet derlių atiduodame,
Pavasarį apsipilame
Žiedeliais baltais,
Per vasaros kaitras
Pavėsį siūlome
Brangiems ir artimiems,
Dažnai – visiems,
Kuriuos pažįstame,
Kitus tiktai – iš matymo,
Gerumo nepritrūkstame kasdien...
Mes – senos obelys,
Visaip pripratusios,
Daliname ir obuolius,
Kiekvienam – į delnus,
Ragaukime krituolius,
Nuo palinkusių šakų,
Bus daug lengviau visiems.


Ona Baliukienė


Švinta




Žodžiai – vaizdiniai,
Kažkas ir kažkada
Laiko erdvėje pamatyta,
Pradžia – tik raidė,
Juoda ir suraityta…
Melodija girdėta ir įsiminta,
Daugel kartų sau niūniuota,
Širdyje natomis vis įrašyta,
Atminties didybė,
Nuolat kintanti…
Paliesti nakties,
Kai apgraibomis surandi kelią,
Kol rytas nušvinta,
Tada ir sėdi ant akmens,
Raitai raides,
Kad ir po akmeniu
Nebūtų kieta.




Pašaukimo aidas



Lilijana Ablėnaitė

Nė debesys, nė vėjo gaudesys,
Perkūnijos aidai
Negali tau prilygti,
Neužgožia tavo garso,
Tu – muzika mano širdies,
Su tavimi užaugau…
Čiurlenantis upelis sieloje
Lengvai pašaukia,
Tada einu per kiemą
Į rasotą pievą,
Žiogelis čirpina sparnais...
Galbūt mane jis šaukia?
Tikėjimas – širdy,
Malda tikriausia,
Kad būsime arti,
Kaktas suglaudę,
Susijungs ir mūsų šauksmas,
Meilė.



Lilijana Ablėnaitė



Kas mūsų laukia




Būna gera,
Kai atsisveikini vakare
Girdėdamas tik serenadą,
Žinodamas,
Kad atsikelsi rytą
Ir vėl tave pasveikins saulė…
Būna taip gera,
Kai ištiesi ranką,
Šilti delnai šalia,
Tau glosto plaukus…
Būna ramu,
Kai visą dieną
Tavęs kažkas vis laukia,
Vakarė ar kita žvaigždė
Palydi ir per naktį
Per tamsų dangaus lauką…
Gera su tavimi,
Jeigu dar manęs lauki.


2018 m. liepos 24 d., antradienis

Vakarai





Nebetikiu dažnai,
Kai vakaras tamsus
Užtraukia dangų,
Kad vėl bus rytas,
Bus skaisti diena…
Nebetikiu melodija,
Kuri pasigirsta vakarais,
Ji skirta meilei,
Romeo ją dainavo
Savo mylimai Džiuljetai
Sodelyje po langais,
O ji vis klausėsi stovėdama
Savo balkone,
Prisiekdami,
Kad tik mirtis išskirs…
Netikiu vijokliais,
Jie – tokie painūs, lankstūs,
Apsiveja ir trūksta,
Rudenį raudonai dažosi,
Žiemą – juoda uoga
Juos puošia taip ilgai…
Bus ta diena,
Kai netikėsiu,
Kad buvau jauna,
Dainavau ir šokau,
Tu bučiavai mane,
Mylėjau tik tave…
Tiki tu vakarais?


Paukščiai prie gyvybės vandenų




Nesigirdi, kada plaukia gulbės,
Girdžiu tiktai pakilusias,
Nes plakasi sparnai,
Gulbinas grįžta
Vis pas savo gulbę,
Prisiekęs meilę amžinai…
Girdžiu, kaip kryklės nardo,
Iš gilumos maitinami vaikai,
Tiek triukšmo būna ir pakrantėje,
Kad klausosi ir nendrės,
Lelijos melduose,
Narai…
Stebiu ir raibas antis,
Viena vedžioja vaikelius,
Tada ir pagalvoju,
Kaip motina pavargo,
Viršuje varnos,
Paukštvanagiai skrenda,
Kol juos išsaugojo,
Bet...ne visus.



Ašarų lašai


Naujas pasaulis



Čia – mūsų žemė,
Daug kalvelių, pievų,
Krūmais ir šilais
Apaugusių…
Čia – mūsų upės
Ir maži upeliai alma,
Neša gėlų vandenį,
Kuriuo akis
Ir basas kojas plauname,
Lininius rankšluosčius
Skalaujame…
Čia – mūsų dainos,
Kurios virsta giesme,
Kai lydime į kalną…
Čia – mūsų džiaugsmas,
Kai matome jaunamartę,
Gimsta vaikelis,
Krikšto vardą gauna,
Tai – pasaulis naujas.

Ona Baliukienė

Mūsų tėvynėje




Mes mylime savus
Ir artimuosius mylime,
Jų vaikučius, draugus,
Kuriuos pažįstame
Ir dar nesusipažinome,
Mes mylime visus,
Kurie pas mus atvyksta,
Kurie pagarbiai kalba apie mus
Ir mandagiai išvyksta,
Neša gerą žinią.
Mūsų gimtoji Lietuva
Turėjo Gediminą,
Kurio sapne ir kaukė vilkas
Dar ant kalno plyno,
Jis sukvietė visus
Pasiuntęs laiškus pas kaimynus,
Kai daug buvo žmonių,
Visų tautų,
Įkūrė miestą Vilnių...
Amatininkai statė, drožė, pynė,
Todėl ir iki šiolei
Graži mūsų tėvynė.



2018 m. liepos 23 d., pirmadienis

Priglausk mane




Kiekvieną gėlę myliu,
Kokia bebūtų jos spalva,
Kiekvienos dainos žodžiui
Tyliai pritariu,
Niūniuoju ir viena.
Kiekvieną paukštį
Skrendantį palydžiu,
Jo sparnuose matau tave.


Kiekvieną debesėlį klausiu,
Ar su žaibu, ar ne,
Lietaus lašais atsigeriu,
Plaukiu su antele.
Kiekvieną žvilgsnį gaudau,
Ateinantį, išeinantį
Ar būnantį šalia,
Sugrįžtu gatvele
Į savo laiką
Su giesme...
Priglausk mane.





Bulgarijos sūnui



Ona Baliukienė su operatoriumi

Anksti sunoko
Šįmet obuoliai
Ir daug jų užmezgė,
Net šakos linksta,
Šilta ir vasara,
Linksmi ir galim
Viskuo pasidžiaugti…
Pas mus nėra
Auštų kalnų,
Bet nėra ir tarpeklių,
Nenukrenta žemyn
Nė vienas obuolys,
Tik bumbt ant žemės
Ir jau kvepia…
Tu – ne svetys,
Jei pamilai
Mūsų mergaitę.


Fotografas

Visiems pasaulyje




Plati mūsų, lietuvių, giminė,
Net pavardę parašę apsidairome,
O kiek kitų tautų
Atsigręžia į mūsų raidę...
Lietuva – nuo seno
Žingsniavo, jojo per pasaulį,
Atsinešė ir smėlio saują,
Klinties gabalą
Ir saulę.




Keliaujame



Laimas Fergizas

Anykščiai

Mūsų – daug,
Kaip skruzdėlių miške,
Kaip medžių giriose,
Paukščių – žemėje,
Ore, vandenyse,
O žuvų niekas neskaičiavo,
Smulkiausiais gyviais
Visa Žemė nusėsta…
Mūsų nedaugelis
Visur dar apkeliavo,
O tikslas – vienas,
Tėviškės gamta,
Brangiausi žmonės,
Kapinynai,
Nuo darbo ir pūslė delne.




Kartų kartos




Pilis statė, –
Priešai puolė,
Languose – patrankos,
Kas nugriuvo,
Ką sugriovė,
Ekskursijos lanko…
Statė rūmus,
„Budavojo’’,
Iš akmenų rentė,
Mediniai pastoliai puvo,
Svorio neatlaikė…
Molinės pirkelės buvo,
Dūmai siekė aslą,
Pro duris svečius išleidę,
Gavo tyro oro
Šeimininkai patys…
Po visų darbų parėję
Malda pasisotino,
Knygeles traukė už balkio,
Kur buvo paslėpę…
Ko dabar jums trūksta,
Mano bendraamžiai?

Užeikite




Atradau vaikystę žaisluose,
Vaikaičiai žaidžia,
Paglosto Buratinui plaukus,
Nosį liečia, dažo,
Naujas…
Radau jaunystę sapnuose,
Senose nuotraukos
Gelstančią,
Paglostau savo plaukus
Baltus…
Radau pilnatvę languose,
Duris plačiai atvertas,
Užeikite.





Laikrodžiai




Seniausiai išrastas laikrodis,
Sodinamos ir gėlės
Rodo laiką,
Kabėdavo su svarsčiais
Ir ant mano tėvų sienos,
Skamba ir bokštų dūžiai,
Laikrodžiai…
Skaičiuojame sekundes,
Minutes ir valandas,
Netikslumus pamatę
Atsukame rodykles,
Tiktai negalime atsukti
Savo amžiaus laiko.



Žirgai ir arkliai




Žirgai buvo medžiojami,
Jojo su jais į karą,
Priešą kirto,
Sugrįžusius namo
Privertė žemę arti,
Kol tapo paprasčiausiu arkliu…
Rekrutais varė į tolimas šalis
Ne dėl tėvynės kautis,
Paklusdavo ir priešui,
Teko prieš jėgą nusilenkti
Arkliui…

Praėjo ir karus,
Neleido žemės arti,
Atėmė ir arklius...
Kurgi žirgai pradingo?




2018 m. liepos 22 d., sekmadienis

Ilgesys




Net ir stipriausias vėjas
Kalno nenugriauna,
Išjudina uolas
Ir byra pamažu į prarają…
Stipriausias vėjas
Pakelia bangas,
Jos dūžta
Vos pasiekusios smėlėtą krantą…
Stipriausias vėjas
Nugeni šakas,
Medį nulaužia…
Stipriausias – ilgesys,
Jis griauna, daužo, laužo.



Labanaktis, mamytės





Oninėms

Viena žvaigždelė – tau,
Kita ir man nukrito,
Abu delnai susiglaudė
Ir mėnesėlis švinta…
Mažas dar tu,
Maža tavo rankytė,
Lyg balandėlis plazdanti,
Kas vakarą ir rytą…
Apkabinau tave į glėbį,
Užmigo žvaigždės,
Kaklą apsivijusios,
Tu – angelėlis,
Užuovėja mamytės.


Onoms



Priderinau spalvas,
Pasislėpiau ir pamaniau,
Kad niekas nebemato,
Atskrido vėjas
Ir pašiaušė sparnelius,
Drebu kaip epušė…


Kiekvienas žiedas – pinigėlis,
Nukalė juos vasara,
Perku ir padedu
Į kraičių skrynią,
Mėnesėliui – atsakas…


Priderinau natas –
Uždainavo tyliai smuikas,
Atidariau paradines duris,
Užkabinau iš vakaro
Oninių vainiką
Iš žiedynų vasaros...
Ar tinka?


Penkios žvaigždės




Nubusčiau vieversiu,
Kregžde pakilčiau,
Kai saulės bučinį
Pajusčiau lūpose,
Tau atiduočiau viską,
Jei sparnus turėčiau
Ir pasisveikinčiau ryte…
Dabar man – vakaras,
Saulutė leidžiasi,
Nors vis dar šviečia,
O spinduliai toli pasiekia,
Viso pasaulio kampuose –
Po penkias žvaigždes,
Pasveikinu ir atsisveikinu
Vis ta pačia melodija...
Girdi mane?