Sudygo mažo grūdo
Jaunas želmenėlis,
Lyg žalios-rudos juostos
Tiesiasi ligi dangaus,
Pasislepia toli į balkšvą mėlį
Ar į krūmokšnį
Dirvos pakraštyje prisiglaus...
Ir nežinau, ką-miežį alui,
Žalią avižą pasėjo,
Gal ir kvietelį baltajam pyragui,
O kvietrugį-tik maistui gyvuliams...
Taip lygiai lygiai užakėjo,
Dirva lyg atsiduso-
Laukia tik lietaus ir šilto vėjo,
Kai želmenėliai į šalis plevens...
Tada užžels ir mažos pėdos-
Taip žemė lauks atbėgančio rudens.
Kokia graži branda
Ir kokie mes panašūs,
Kada sulaukiame žiemos,
Kai varpas kulia
Arba sėklas išlukštens...
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą