2021 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis

Stiklo kalnas

 


Meilė – stiklo kalnas,

Į kurį vis kopiame paslysdami,

Perimame iš tėvų lazdelę

Ir manome, kad patvari…

Lygus stiklo kalnas,

O meilė taip dažnai

Subyra į šukes,

Nes ji – viltis...

Pasiimk burtų lazdelę,

Ištark burtažodį,

Surask pagal žvaigždes

Vingiuotą kelią,

Nepasiklysk, nors klydome visi…

Kada pasieksi jo viršūnę,

Pajusi šaltį,

Apledėjo kūnas,

O meilė nuplaukė upe

Toli toli...

Pasigirsta būgno dūžiai,

Barasi Perkūnas,

Paslydęs pamažu krenti

Į patį upės sūkurį,

Dugne verki...

Taip atsisveikiname ir su jaunyste,

O pasivyti nieko negali.



Prieraišumas

 




Šuo – prie žmogaus,

Katinas – prie vietos,

Žvirblis – prie gūžtos palėpėje,

Arklys – prie to,

Kas pirmas pažaboja,

Žmogus svajoja apie rojų,

O ten nebuvo,

Tik įsivaizduoja…

Pripratome prie gero,

Pamiršome bėdas ir karą,

Nebijome ligų ir maro,

O kai kas

Dar akmens amžiuje gyvena, –

Nereikia vaistų, daktarų,

Mokytų žmonių, mokyklų,

Prisiriša prie būrio avinų,

Kurie manipuliuoja amžiais,

Viena daro, kita kalba, klykia:

„Geriau numirsiu, priešinsiu’’…

Sakysite, ironija – ne vietoje,

Savaime suktųsi planetos,

O danguje jau – ne chaosas,

Kiekvienas daiktas traukia,

Sukasi iš inercijos,

Subirtų ir išsisklaidytų, –

Visatoje – daug vietos,

Galybė ir nežinomybė

Neįminta dar lieka,

Todėl kūrėju tikime...

Žmogus prie gimtos žemės,

Ne prie arklo prisirišęs,

Į gėrį rankas tiesiame.


2021 m. gegužės 5 d., trečiadienis

Laimingi žiedai

 




Prikėlė dangus džiaugsmui

Ir toliau einu

Per žemę bundančią, –

Šalta ar vėjuota,

Sutaršo plaukus,

Pašildo spinduliai,

Imu, kas duota…

Oi, ne po lygiai

Gauname iš žemės,

Didžiausias turtas –

Atidūs vaikai,

Senatvėje paguoda,

Tarsi pabyra iš dangaus

Ant baltos galvos

Pavasario žiedais ir žiedlapiais,

Tokie panašūs ir į tėvus,

Bet ir ne vienodi…

Šaukiu vardais,

Šypseną jiems atiduodu.







Žydintys medžiai

 



Lygiuojuosi į medį,

Pastebiu, kaip auga, –

Daug pasodinta prie namų,

Pražysta kas pavasarį,

Lapelius išskleidžia,

Per vasarą žaliuoja,

Rudenį numeta rudus…

Išeinu į kiemą ir klausausi –

Šlama, paukščiai čiulba,

Širdyje – ramu,

O kitą dieną – vėjas,

Lyja, griaudžia,

Slepiuosi po spygliuočiais,

Bėgu į namus.

Kol žalias medis,

Visada puošnus,

Lyg per šventes ar atlaidus,

Kai barsto žiedlapiais takus, –

Einu juo pro namus.



2021 m. gegužės 4 d., antradienis

Kvapų pasaulyje

 






Koks svaigus kvapas

Sprogstančių berželių,

Vyšnių ir klevų,

Darželiuose narcizai,

Geltoni ir balti,

Žavisi savimi,

Sesių darželius mena,

Dabar hiacintu iš toli kvepi…

Iš čia ateina laimė,

Ranką paliesti juos tiesi,

O vėjas kvapus gena,

Jų prisigėręs nueini…


Vaizduotės įsikūnijimai

 



Vaizduotė kuria angelus,

Kurie tik dangumi skrajoja,

O gal jie mūsų kūne

Nematomi klajoja su mumis...

Rojaus obelis,

Molio grumstas,

Iš kurio – žmogus,

Dulkė, žemėje klajojanti,

Žaltys – prie moters kojų,

Viliojantis Adomą obuolys,

Iš vieno – angelų būrys…

Vaizduotė skausmą atkartoja,

Užgimsta angelas iš naujo

Ir pasiruošia vėl išskrist…

Angelas – mokinys.




Nueitas kelias

 


Svarbiausia – kelias,

Visa kita – tik detalės, –

Išsirenki draugus,

Kurie puošia gyvenimą,

Pakalbini medžius

Praeidamas pro šalį,

Paglostai dangaus pakraštį,

Kada saulutė leidžiasi...

Pakyli ir džiaugiesi, –

Dar yra jėgų

Paglostyti ir akmenį,

Iš užmaršties svajas prikelti.

Sūpuoji vaiką, seki ir pasaką,

Koks ilgas kelias,

Kai yra į ką vis atsiremti.…