2020 m. spalio 30 d., penktadienis

Kaip šlama lapai?

 


Skubėkime klausytis,

Kaip šlama rudens lapai,

Pusė jau nukrito, –

Klevas – beveik jau nuogas,

Vėjas jį nuvilko –

Vienas kitas groja…

Drebulės lapas barška,

Berželis – tik šiūruoja,

Kaštonas kiek pabalęs,

Atverstu kapitonu,

Karpytas, apdraskytas

Ir nuolatos dejuoja…

Po vieną lapą švilpina

Žilvitis nemaloniai,

Visas spalvas sutirština

Šermukšnis –

Toks raudonas…

Vėjas pušyne ūžauja,

Užmigti joms neduoda,

Prie eglių prisiglaudusios

Per žiemą žaliam plote

Kankorėžiais tilindžiuoja, –

Visų neišklausysiu,

Mišrių miškų mažėja...

Kas juos pasėja,

Dangaus tėvas žino,

Kaip skamba ir pats vėjas.


Skaičiukai

 




Skaičiukai skaičiukai,

Telefone – mygtukai,

Internete – patiktukai,

Kaktoje – įspaudukai,

Medyje – lapukai,

Ant žemės – pėdukai…


Gatvėje – sutiktukai,

Rytais – tik labukai,

Dienomis pašauktukai,

Vakare – užmigtukai,

Metai – šauktukai, –

Nebūkim piktukai,

Nepavirskim skaičiukais.


Ona Baliukienė



Menininko paveikslas

 


Albinui Šileikai 

Iš naujos lentelės,

Skaptuojamos vis prieverpstės,

Lyg iš linų kuodelio

Pabyra gelsvi spaliai;

Iš minkštos liepelės lentos

Byra trupiniai,

Kada ją baigęs

Padedi ant stalo

Ir duonos kepalą raikai,

Žiūri sūnus į tėvo ranką, –

Kokia darbšti diena

Pro akis slenka…

Naujos lentelės apžavai –

Naujos kartos vaikams,

Išdrožta saulė – apvali,

O spinduliais kiekvieną rytą

Stalą nužeria,

Šeimą aplanko, –

Kiekviena skiltelė atrėžta,

Saujomis sužerta palieka –

Tai tavo paveikslas.



2020 m. spalio 29 d., ketvirtadienis

O kas už posūkio?

 




Eini daug metų

Tuo pačiu keliu

Ir galo nematyti, –

Pirmi žiedai pavasarį,

O rudenį nuvytę…

Nebūna žemėje kelių,

Be posūkių – jie pažymėti,

Tiktai kalnuose – nesaugu,

Kur kelias išgrįstas akmenimis,

Su išrausomis ir duobėtas.

Kiekvienas kelias – nesaugus,

Jei posūkiai nepamatuoti,

Būna staigūs

Ir pasitaiko rinktis –

O nėra tam laiko…



Paskutinė padala

 




Kai jaunas įsimyli,

Daug sudedi vilčių,

Paveikia ir meilės romanai,

Muzika vis kelia,

Romansai vakarais…

Šekspyras ir šalia –

Nepakartojamas Moljeras,

Otelas – Donžuanas, –

Tik keli vardai,

O pats dar stovi vienas

Ir lauki, kas ateis,

Staiga…

Pirmas šokti veda –

Apsisuka galva,

Nebe supaisai, ką į ausį šnabžda,

Tiki geriausia pasaka,

Po trisdešimties pasveri,

Meilės svarstyklių –

Paskutinė padala,

Pabaiga.


Didžioji netektis

 






Išskiria likimas,

Bet vis lauki, lauki, –

Yra viltis –

Sugrįš…

Žiūri pro langą,

Už jo burkuoja du balandžiai, –

Yra viltis –

Perės…

Žiūri į dangų, –

Dvi žuvėdros skrenda

Žemiau, nei debesys,

Yra viltis –

Nepasiklys…

Uždegi paskutinę žvakę,

Meldiesi iš širdis,

Aukoji žodį dangui,

Aukščiau, nei debesys, –

Nėra vilties,

Nebe sugrįš.



Sielos muzika

 




Muzika migdo vakarais,

Sujaudina kas rytą,

Perbrėžia liniją dienos, –

Darbai ir muzika

Gyvenimą sutvirtina…

Kas būčiau, be dainos,

Sraunaus upelio,

Per dienas virvenančio,

Be paukštelių giesmės

Ir be tavęs,

Mylimas?

Tiktai neprieštarauk

Ir nesakyk,

Koks skirtumas…