2021 m. liepos 30 d., penktadienis

Pupa

 




Sveikatos meldžiame

Ir sau, ir savo artimam,

Taip norime, kad mūs maldas

Dangus išgirstų,

Gyvybė – tai liepsnelė kiekvienam,

Duota ilgam,

Kad žemėje gyventume,

Nuo jos į dangų kiltume.

Mažą vadiname pupa,

Su pasaka ir dainele užmigdome,

Atvėręs akeles

Pamato motiną šalia,

Tėvelis pakelia į aukštį,

Didžiulė netektis,

Kai dangus neišklauso,

Per anksti nulaužia.

2021 m. liepos 29 d., ketvirtadienis

Upeliukams gurgiant

 


Užtenka vieno žodžio

Ar posmo dainos

Ir širdis suvirpa,

Pavergia balso aidas,

Kai į mane kreipeisi…

Todėl ir meilės dainos,

Kai kalbasi du žmonės

Muzikos garsais

Žiūrėdami į vieną žvaigždę,

Prityla paukščiai,

 Vakarė sumirga…

Aš tavo balsą pamilau,

Atrodė, jis toks šiltas

Pirmąkart išgirdus,

Be žodžių palinkau

Ir prie liemens prisiglaudžiau,

Net vakaro šešėliai šildė…

Oi, neužteks viso gyvenimo,

Kad visus garsus sugerčiau

Upeliukams gurgiant.




2021 m. liepos 28 d., trečiadienis

Atmintis

 


Užuojauta Dariaus Kuodžio artimiesiems


Mes, kaip ir žemė,

Esam iš ugnies ir dulkių,

Sudegam drauge,

Belieka pelenai,

Paviršiuje išsisklaidome,

Dalis – į dangų,

Kita – giliai,

Kaip sielvartas dėl netekties, –

Mintyse – prisiminimas,

Po žemę vaikščiota

Labai trumpai…

Palieka dulkės,

Akmenys ir grumstai,

Juose – jausmai.


2021 m. liepos 26 d., pirmadienis

Ištikimybė – sielos išmintis

 




Nekeiskim šventinių suknelių,

Kiek pataisai, išlygini

Ir vėl naujai graži…

Nekeiskime ir per dažnai batelių, –

Pakali ir patepi,

Nuvalai su gulbės plunksna

Ir vėl eini, ne tai skrendi…

Nekeiskim sielos atradimų, –

Pirmi būna nuoširdūs,

Ilgam išlieka atminty,

Išsaugosi juos ir vaikams,

Dorą – vaikaičiams,

Ne kiekvienam ta laimė –

Būti ištikimu, savimi.





Poezijos vasara

 




Poezija ir muzika

Niekada nenulipa nuo pjedestalo, –

Dainuokim apie meilę,

Kol turime jėgų,

Pašvęskime mintis geriems tikslams,

Prikelkime ir palydėkim saulę,

Šviesi tebūna ateitis…

Yra viena tiesa ir ta pati svajonė,

Užgimusi viltis –

Pakalbinti paukštelį,

Palytėt rasotą žolę,

Užmigti debesy…

Poete, laisvas paukšti,

Ar tu šiandien muziką girdi?



Būkime drauge

 








Budėkime visur drauge,

Kaip sodo obelys,

Kai žydi, noksta vaisiai,

Kaip medžiai miškuose,

Pakelėse, prie upių, ežerų,

Nes lapija užstoja kaitrą…

Būkime tvirti

Net ir tada,

Kada audra mus kerta,

Lieka kelmai ir šaknys,

Sudūlės – bus žemė patręšta, –

Dygsta ir daigelis

Netgi iš po smilčių...

Dažnai dejuojame be reikalo.


Ona Baliukienė

2021 m. liepos 20 d., antradienis

Po vasaros liūčių

 


Paskutinius dešimtmečius skaičiuoju,

Kaip vasaros trumpėjančias dienas,

Lipu į kalną – skauda kojos,

Nešu save, kaip naštą,

Pritrūkstu kvapo

Ir slystu atgal…

Iš mėlyno dangaus

Dar baltas debesėlis moja,

Nukrenta lietaus lašas

Ir laikosi ant žolės,

Vos sužiba ir išgaruoja,

Tai toks jau atgarsis rudens...

Ne, nesiskundžiu ir neaimanuoju, –

Tokia tvarka mūs žemėje,

Kas nužydėjo, vysta

Ir amžiams išgaruoja,

Esu tik lašas

Žmonijos vandenyne,

Riedu su saule,

Kol perkūnija į širdį pasibels…

Oi, tie lašai rudens.