2021 m. birželio 17 d., ketvirtadienis

Vasara


 

Kelias į dangų

 


Čia pat, tarp mūsų,

Yra pragaras ir rojus,

Kiekvieną dieną – skaistykla,

Jei tikime rytojumi,

Dangus – čia pat…

Kiekvieną dieną – vis ieškojimai,

Kas nepatirta,

Tas, rodosi, – saldu,

Daugiau mažiau – kasmet arčiau,

Šalia...

Visatos vandenynas – neapčiuopiamas,

Bejėgiai tai, kas buvo,

Pakartoti,

Atidedam rytojui,

Kažkas suras…

Vis einame, kitus rikiuojame,

Kalnas ir giliausia praraja

Mūsų sieloje – čia pat,

Atsiveria ir dangaus vartai,

Žingsniais dar nepamatuoti toliai,

Kitus pažįstame pagal save,

Įvertinsime laiką,

Kai susiliesim su žeme...

Kuris pirma?


Ona Baliukienė

2021 m. birželio 16 d., trečiadienis

Kada ateina pažinimas

 




Pažįstu žemę nuo tada,

Kada vaikščioti pradėjau

Po žalią pievą,

Pažinau ir šaltinėlį,

Kai per jį bridau,

Pažinau kalnelius,

Kai žiemą slidinėjau,

Paskui kopiau, kopiau…

Pažįstu žmones,

Su kuriais nors kartą pakalbėjau,

O ir dabar žinau,

Koks geras vardas duotas

Jiems tėvų,

Palaimintas dangaus.

Pažįstu meilę visuotinio kūrėjo,

Todėl neužminu nė skruzdėlės,

Nenuskinu gėlės,

Kurios nesodinau,

Nežeminu nė vieno,

Nors ir kitaip mąstau…

Ateina pažinimas

Iš žemės ir dangaus,

Mylėkime vieni kitus,

Prašau.


Ona Baliukienė

2021 m. birželio 15 d., antradienis

Dalinkimės, ką turime širdy

 



Išskridę paukščiai

Ne visi sugrįžta, –

Nusilpsta kūnas

Silpsta ir sparnai,

O mintyse – jaunystė

Ir kartais pamiršti,

Kad nė sekundė nesugrįžta,

Skrendi ir nežinai,

Kur ir kada

Pasibaigia skrydis,

Į ateitį ir amžinai…

O žemėje vėl gėlės žydi,

Žieminės keliasi tik iš šaknų,

Kitų surenki sėklas,

Barstai jas po langais,

Ne visos ir sudygsta,

Džiaugiesi vienu žiedeliu…

Dalinuosi su tavimi

Dar šios minutės laime,

Vasaros džiaugsmu,

Liūdesiu ir skausmu...

Nejaugi amžinai?



Ona Baliukienė


Gedulo ir vilties puokštė

 


Vasara prikėlė darželius, –

Žydi krūmai rožių,

Skleidžia pavėjui kvapus

Ir akacijos, jazminų puokštės…

Byra pavieniai žiedai,

Žemė pasipuošia,

Neišvardinsiu visų, – vienu žodžiu, –

Meilė, gėris, grožis…

Kvepia bičių inkilai,

Ant kojelių ir mažų sparnų

Suneštos žiedadulkės geltonos

Virsta medumi,

Kvepia miestai, sodžiai…

Man tėvynė – vasara,

Su žiedų kvapu,

Su žiedelių margumu,

Žalios rūtos šakele,

Dainomis sesučių, brolių…

Kas negrįžo iš tremčių,

Tiems, nors ant kalnelio –

Puokštė.





Ona Baliukienė



2021 m. birželio 13 d., sekmadienis

Puokštė po daugel metų

 




Žiedų – daugybė, –

Žydi visas krūmas,

Tik du išsirinkau,

Nes jie į žemę žiūri,

Palinkę, betgi nenulūžę,

Kiekvienas – sau gražus...

Du gyvenimai – iš vieno kelmo

Ir tų pačių šaknų,

Kuriuos tik žemė peni,

O saulė šildo iš dangaus…

Jie primena senus metus,

Daugybę ir žiedų,

Mokyklos siaurus laiptus,

Ant durų – išleistuvių

Ąžuolo lapų vainikus,

Kvapnius bijūnus,

Paskutines tulpes,

Jazmino baltus žiedelius…

Kaip gera dviese,

Skaičiuoti žiedus,

Lyg praėjusius metus.





Ona Baliukienė

Atgarsiai

 



Pirmi lietaus lašai –

Rudens atodūsis

Prieš artėjantį rugpjūtį,

Mėnuo plaka dalgį,

Saulės plaukus ruošiasi

Nukirpti,

Vėjeliu nupūsti…

Bėgu pasislėpti po klevais,

Kol lapai dideli,

Žali lig rugiapjūtės,

Kvepia beržo vanta,

Su gelsvais gurgučiais,

Laša šilti lašai,

Per veidą ritasi į žolę, –

Laikas atsipūsti…

Beržai, klevai,

Jazmino kvapni puokštė,

Našlaičių atviros akutės

Saulės spinduliui

Ir lietui…

„ Būti ar nebūti.’’


Ona Baliukienė