2021 m. rugsėjo 21 d., antradienis

Kol muziką girdžiu

 




Visur – viskam yra pradžia:

Gyvybei, muzikai, gyvenimui, –

Atsikeli ir gimsti

Su nauja diena,

Kol suskamba akordas –

Nutraukta styga,

Mylimo ir labai artimo,

Meldžiamės…

Kol yra išeitis,

Dar mąstome ir sprendžiame,

Galbūt praeis pro šalį

Nelemta sunki liga,

Nes mirti dar nepasirengę.

Niekas ir niekur

Negalvoja už visus,

Tik mažą tėvai vedasi už rankos,

Suaugome – patys tėvai,

Laimingi, kad visi ilgai

Drauge girdime ir muziką,

Gyvename.


2021 m. rugsėjo 20 d., pirmadienis

Meilės šnabždesys

 




Mylintis negali skriausti,

Užgauti nors vienu žodžiu,

Jis turi visada priglausti

Dažnai kartodamas:

„Myliu’’…

Iš mylimo išgirstas žodis

Guodžia ir apgaubia

Šilta skara pečius,

Girdi melodiją – širdies plakimą

Gūdžiu žiemos metu…

Lapai plazdena ir vis krenta

Po kojomis – ruduo,

Brendame ir brendame

Paklotu žemės kilimu abu,

Šnabžda kažkas po lapais:

„ Ir aš tave myliu’’…



Praėjo šiltos dienos

 




Nekvieskite keliauti rudenį,

Tegu traukiniai tušti nubilda,

Čia pat siūbuoja pilkos smilgos

Ir joms – liūdnoka ateitis…

Nešildo paukščių giesmės,

Rudenį vėlyvą – ilgu, –

Ramiai šilai ir kloniai miega,

Varlės – vandeny...

Nekvieskite manęs į šaltą lietų,

Sugrubo pirštai – ilgesys širdy,

Prašau, niekur nekvieskite,

Kai šiltos dienos – praeity...




Ramu

 




Ruduo – lyg perlas,

Snaudžiantis geldelėje,

Apšviestas saulės spindi,

Papuošia kaklą vėriniu,

Nereikia aukso žiedo, –

Pats iš savęs gražus.

Mano ruduo – klevai už lango,

Beržai rausvėja pamažu,

Primins dar vasarą

Linguojančios šakelės,

Vėjas pakyla ir nutyla pamažu,

Atsidengia liemuo, –

Ramu.



2021 m. rugsėjo 19 d., sekmadienis

Džiaugsmas

 



Dažniau reikia žiūrėti

Į gražias gėles,

Kai nuobodu ar nerimas aplanko,

Kol dar yra spalvų,

Pieškime gražias gėles,

Pradings ir netekties

Užbėgęs jausmas.

Dažniau žiūriu pro langą,

Kai gatvėje šviesu,

Kai žiburiai jau uždegti,

Smuikuoja muzikantai,

O princas atneša gėlių

Ir grakščiai šokiui kviečia

Nusilenkęs…

Pakylame abu į dangų

Ir žiūrime į jūrų vandenis,

Žydi lelijos prie krantų,

Dviese laiveliu plaukia,

Nuskina gėlę ir pamerkia

Į laimės vazą

Princas užsimerkęs.

Dažniau reikia klausytis

Nuostabių meilės dainų,

Kai du balsai –

Vyro ir moters –

Į vieną susišaukia…

Džiaugsmas.



Pasas – gyventi

 




Kiek daug šiandien netenkame

Kariaudami su savo sveikata,

Užsispiria ir šaukia : „Ne!’’, –

Nors vėl kapas – prie kapo,

Palatos baltos,

Gultai su įranga ir deguonimi,

O maršai tik dėl vieno –

Gyvybės savo paso.

Kodėl žmogus dar iki šiol to nesuprato?



Rugsėjo žvaigždelė

 




Pasveikinsiu rugsėjį, –

Jis vėl sėja,

Barsto ne tiktai lapus,

O iš kiekvieno grūdo –

Želmeniniai ar naujas medis

Prie namų…

Rugsėjį – šviežios duonos

Rusvas kepalėlis,

Lauže kaštonas sprogsta

Su tokiu griausmu,

Kuris praskelia akmenį

Po juo…

Rugsėjį dangus atsivėrė –

Tiek daug žvaigždelių nuostabių!

Vieną ir tau skiriu.