2017 m. gegužės 25 d., ketvirtadienis

Gydomieji žodžiai



Saulutė prikelia gėles,
O jos atsidėkoja
Pirma šypsena,
Pražysta pievos, darželiuose šviečia,
Ant visų žolynų
Drugeliai atsibudę spiečiasi,
Žemė šildo kojeles
Ir šoka vieni prieš kitus,
Sparneliais švelniai liečiasi...
Meilė prikelia iš ligos patalo
Sunkiausiai sergančius,
Net pasmerkti mirčiai
Pradeda kalbėti...
Kalbinkime vieni kitus
Geru žodžiu,
Dangaus paveikslą pieškime
Nuo žemiškų darbų
Minutei atsitiesę.




2017 m. gegužės 24 d., trečiadienis

Šermukšniai

   

  Laisvoje pakriaušėje pasodinti auga keturi šermukšniai. Pražysdavo kasmet panašiu laiku, tik trijų lapai karpyti, žalesni. Savi, pažįstami iš mažens, nes tėvų sodyboje tokie žydėjo. Užpuldavo juos grambuoliai, ir žinodavome, kad jau reikia sodinti bulves, - žemė įšilusi.
   Mieste nėra tokio barometro ir bulvių nesodinu, bet šermukšnius aplankau, kai jie žydi ir uogas barsto...Žiemą jos raudonuoja, lyg sniegenų krūtinės, matau ir jas, lesančias uogas.
   Ši žiema buvo šilta, bet šermukšnių viršūnės neišsprogo, styro juodos šakos, kaip vaiduokliai. Tik vienas kitoks – lapai tarsi miltais apibarstyti ir žiedai kitokie, nejaučiu jų žiedų kvapo. Jis nenukentėjo, kas pasodino, apgeni...
   Įdomu, ar bus uogų, ar jas les mūsų sniegenos?




Gerumo ilgesys



Visi turime adatą širdy,
Dažnokai skaudžiai gelia,
Paskęsta mintys debesy
Ir tąkart būna gera gera...
Ne viena čia esu
Apšviesta saulės,
Ne tik mane pagirdo
Šaltinėlis, rasos lašas,
Ne tik prie mano kojų
Paukštis lesa...
Kada aplanko ilgesys,
Einu per žalią pievą basomis,
Gėlės nusilenkia,
Paglostyt prašosi...
Prisimeni?
Čia – mūsų gyvenimas.


Lukoševičius



Susitikimai


Ona Baliukienė

Mėlynas skliautas,
Kur balti debesėliai plaukia,
O saulė – iš paskos,
Ir pasivijusi paklausia,
Kur jie nakvos...
Ateik, motule,
Mes tave priglausime
Pūko pataluose...
Dvi akys
Tarsi žvaigždės seka
Ir paglosto skruostus, –
Su lopšine mano vaikai
Šiąnakt miegos.



2017 m. gegužės 23 d., antradienis

Skruzdės pėdomis




Pašildė saulė skruzdėlyną
Ir atsidarė visos durys,
Neša vaikus ir šildo,
Ruošia pietus,
Stato sargybą...
Žiūri į dangų,
Kopėčiomis lipa
Per liekną smilgą,
Laukinį česnaką,
Beržo kamiene įsitaiso, –
Ten yra visko...
Pakėliau galvą saulės link,
Seku jai iš paskos,
O tenai – gyvenimas,
Beribis ir trapus,
Mažytei skruzdei,
Gėlei, smilgai...




Sename sode



Tylai einu per seną sodą,
Čia – obelys,
Senesnės už mane,
Joms pagarba – kitokia,
Šventa kalba...


Šaukia vaikus varnėnas,
Vaikai – mane,
Visi mes – žemės lopinėlyje
Tokie maži,
Kaip saulė danguje...




Palaiminta diena


Visai ne gėda
Ant akmenėlio atsisėdus
Iš džiaugsmo verkti...
Pažiūriu į dangų
Ir iš jo byra
Žiedlapių lietus...
Gal ašara?
Šiandieną – saulė,
O ryt – audra,
Nupraus iš atminties
Tamsiausias dulkes,
Vėl giedrysis dangus,
Žibės rasa...
Kas širdyje, tas akyse, –
Atsiveria pasaulis
Ir man, ir tau,
Kada esi šalia...
Parėjau, matai mane?
Užmiega vakaras
Ant kelių
Su varnėno giesmele.