2017 m. liepos 26 d., trečiadienis

Mano gatvelė


Lukoševičiai

Mano gatvelė – atvira,
Pėsčiųjų perėja ir pakyla,
Tai kas, kad suspausta
Tarp daugiabučių,
Bet paukšteliai suokia...
Suoleliai, ant kurių
Susėdę šnekasi senoliai,
Šunelis saugo,
Amsi jiems prie šono,
Supasi vaikučiai...
Oi, kiek visur gėlių,
Languose ir prie langų,
Darželiuose spalvų –
Visokių...
Mano gatvelė – tai širdis,
Į kurią suteka
Ir meilė,
Pagarba,
Rimtis,
Pilnatvė,
Juokas...



2017 m. liepos 25 d., antradienis

Pasikalbėjimas


Marylove Baliuka

Klausydama vėjo dainų
Jam atsiliepdavau rauda,
Kalnai net susiraukę klausė,
Tekėjo srovėmis vanduo,
Tarpekliais plaukė...
Toli buvau nuo vietos tos,
Bet vėjas šaukė
Ir vėl atsiliepiau daina,
Kurios net vandenynas klausėsi,
Tirtėjo burė vieniša,
Kai vėjas draskė,
Kaukė...
Girdi mane?
Tavęs vienos aš laukiu.



Patikrinta tiesa



Senas medis ošia, -
Daug šakų ir lapų,
Senas žmogus tyli,
Kai sunki senatvė...
Mažus vaikus myli,
Linkėdami laimės,
Senam to nereikia,
Te nebūna skausmo,
Didesnės nelaimės
Už pačią senatvę...
Nenori trukdyti,
Dirbančio ir jauno,
Paprašai tik Dievo,
Kad priartint dangų...




Kai klausia, atsakau...



Žiūriu mažam
Į švelnų veidą,
Į tyras mėlynas akis,
Jose – dangus,
Ko klausia atsakau,
Bet daug ko nežinau...
Kai neramus, sūpuoju,
Duodu juodos duonos,
Kad nuo mažens priprastų
Branginti kąsnį,
Pagirdau vandeniu nesaldintu,
Kad nepriprastų
Ir neieškotų sau tiktai saldaus...
Kada pavargsta mūsų akys,
Su lopšine migdau...
Jos senos senos,
Kurias mama išmokė,
Jas atkartos savo vaikams.




Kregždžių vaikai



Kasdien aplanko mintys,
Kai žiūri į tolį,
Aukštai aukštai –
Toks mėlynas dangus,
Tarsi visų rytojus,
Ir lietaus lašas,
Kybantis juodam padebesy...
Grįžtu per lietų
Takeliu namolio,
Lizde palikusi vaikus,
Aš – kregždė,
Sulipdžiusi iš molio
Pastogėj namelius,
Labai nepatvarius,
Kaip daugelio iš mūsų,
Likimus...



2017 m. liepos 24 d., pirmadienis

Kol reikalingi...



Negrįžtančių ar pasiklydusių
Visada laukiau,
Ilgai lauksiu...
Kol lange dega žiburys,
Ateik, priglausiu,
Klausyk, ką pasakys širdis,
Kai tavo ausys
Ir tylumą girdės,
Man atsakyk...
Ne valkata – mėnulis,
Gražus jo spindesys
Ir jis turi akis,
Įžiūri ir pro debesis...
O gal ir aš šią naktį pasiklydau,
Nors blogu žodžiu nevadink,
Priglusk, kaip aš prisiglaudžiau,
Dvi širdys – iš vienos
Širdies.





Delnuose



Sušilo saulė
Nuo iškeltų delnų,
Išgirdo dangus maldą...
Jau vakaras, vėlu,
O debesėliuose, aukštai,
Dar kažin kas maudosi...
Delnai – tik du,
O danguje tiek žvaigždžių,
Kai saulė nusileido...
Sušildysiu tave,
Ateik,
Nuprausiu tavo veidą
Ir kojas nuskalausiu
Tyru vandeniu...
Sušyla delnuose ir vėjas,
Nutilo vakaras.