Kiek pakylėjimo pavasarį,
Kai žiedą gėlės nusiskynus
Per baltus plaukus
Perbraukiu ranka-
Ir šakos baltos
Su debesėliais susipynė,
Taip stoviu kaip pavasaris balta...
O, kaip netoliese gegutė
Mane klausia, šaukia-
Kiek metų šįkart užkukuos;
Dar spėsiu perbėgti
Per dangaus skliautą.
Bus vasara žalia-
Paskui...ruduo.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą