2009 m. rugpjūčio 31 d., pirmadienis

Namo grįžtu...

Pražydo sodai, nusviro šakos
Lyg padabintos baltu žiedu.
Aš gimtam sodžiuj apsilankysiu,
Kai links šakelės nuo obuolių.

Kaip trumpos naktys, vasaros dienos
Rankas prikausto vis prie darbų,
O ryto saulė, prisiminimai
Grąžina svają jaunų dienų.

Ruduo sustojo prie mano tako,
Nukrito lapai nuo obelų.
Kasnakt sapnuoju gimtinės namą,
Kiekvieną rytą prie jo skubu...

Ten laukia tėtis, brangi mamytė,
Šviečia langeliai nuo žiburių.
Apsilankysiu, tikrai pareisiu
Per baltą sniegą šviesiu taku.

Pražysta sodai, manęs nelaukia,
Metai prabėga kaip vienu du...
Jau uždaryti gimtinės vartai,
Vaikaičiai eina kitu keliu.
2009

Su Rugsėju-2009



Kiek metų sveikina rugsėjis.
Glėby gėlių-didžiausia kupeta.
Paglostau galvą vaikui
Į akis jam pažiūrėjus
Ir laimė sklinda...
Pats gražiausias žodis-
MOKYKLA.
Kiek per gyvenimą
Tokių puikių rugsėjų
Prabėgo kaip viena diena...
Išbluko kiti nuotykiai,
Net negandos taip susitraukė, sumažėjo...
O šviečia prieš akis tas pats RUGSĖJIS-
Tai šventė, sielos pergalė ir gėris,
Kai imi knygą į rankas.
2009

2009 m. rugpjūčio 30 d., sekmadienis

Svetimi



Ant kranto ištraukta žuvis
Kvėpuoja alsiai, sunkiai-
Oi, ne ant kranto jos namai...
O gal auksinę gaudė, laimės laukė-
Neišsipildė lūkesčiai, planai?..
Namie ant stalo laukia vakarienė,
Puode garuoja karštas šiupinys-
Nuo ežero sugrįžta alkanas per dieną
Žuveles gaudęs ir labai kantrus žvejys.
O ežeras tylus, nakčiai nurimęs,
Dugne prisnūdus ilsisi ir gyvastis.
Kasdien šimtai jų tinkluose pražūva,
Kai vėl atplaukia svetimi.
Išnaršo vandenų platybes-
Nepasižiūri į liūdnas akis.
2009

Rudens kalba



Paskutinieji šilto vėjo gūsiai
Prašvokščia pro beržyną
Ir skamba lapai blizgantys...
Prinokę žirginiai
Taip laukia savo naujo skrydžio
Kaip laisvės trokštantys vaikai...
Alsuoja žemė-dar taip šilta,
Viršukalnes nusmaigstę saulės spinduliai
Per vasarą paklojo patalėlį;
Į būsimus namus pasižiūrėjo
Paskutinės gėlės, žali dar medžiai iš aukštai.
Tarsi trumpam atsikvėpė kalneliai-
Pakriaušėse prigludo baltieji beržai,
O ąžuoliukai kiek aukščiau prie skardžio
Rudeniop užsnūdo...rytmetys vėlai.
Džiaugiuosi paprasta kalba gimtinės medžių-
Tik reikia į akis jiems pažiūrėjus atsiliept...
Tarp jų šaknų ir skruzdėlių takeliai;
Einu ir aš, žinau-pakvies.
Priglausiu ranką, paklausysiu,
Kaip tyliai čia dainuoja motina gamta.
Po mano kojom Lietuvos paveikslas plyti,
Toli prie Baltijos dar šniokščia
Rudens pakalbinta banga.
2009

2009 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis

Po klevais



Paskubino saulutės mirksnį
Tarsi minutę vienadienę,
Apsuko lyg saulėgrąžą
Ruduo pribėgęs taip staiga-
Į klevo lapą atsirėmęs
Nuspalvino juodais taškais;
Tarsi apšlakstė dieną
Kaskart ilgėjanti naktis juoda...
O pievose dar žalia žalia-
Atolas gula patalais.
Taip kvepia topolio šakelė-
Jau pasiruošus žiemai
Lipniais, geltonais pumpurais...
Dar gražūs sodai ,
Žydintys darželiai
Ir taip tylu, ramu dar vakarais.
O vėjas pasiūbuoja
Gražiai išmargintą šakelę,-
Jauku prie namo po klevais.
2009

2009 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis

Prinoko sodo vaisiai



Toks šiltas ruduo prasidėjo.
Koks mėlynas dangus-net pakraščiai,
Kur saulė įkopė į baltą debesėlį-
Džiovina ryto rasą iš aukštai.
Prinoko visi sodo vaisiai,
Pradėjo paukščiai auklėti vaikus,
Vilkai iš irštvų į pakrūmes traukia-
Maži galanda dantukus.
Negaila-vasara prabėgo;
Kiekvienas metų laikas
Toks nepaprastas, žavus,
Kai lieka žemėje mažytės pėdos,
Lyg suskaičiuota-tiek gražių darbų.
2009

Mačionių himnas


Parskrido varnėnai
Ir skamba prie namo daina...
Mačionys, Mačionys-
Pati nuostabiausia gaida.

Išskrido bitutė,
Sugrįžo medum nešina...
Mačionys, Mačionys-
Kalneliuose aušta diena.

Prie stalo susėdo
Šio kaimo seni ir maži...
Mačionys, Mačionys-
Svajonių ir laimės pilni.

Kai duona garuoja,
O vakarą gaubia migla...
Mačionys, Mačionys-
Užmiega rami sutema.

Čia laiką skaičiuoja
Užauganti nauja karta...
Mačionys, Mačionys-
Dainuoja banga ežere.

Kol ranką paduoda,
Kaimynai praeina gatve...
Mačionys, Mačionys-
Neges žiburėliai lange.
2009

Kada užaugam...



Užaugo gulbių baltasparnių
Pūkuoti ir pilki vaikai.
Nebetelpa į tvenkinį nutūpę
Didžiuliai ateities planai...
Dėl duonos kąsnio lemta skristi-
Juk žiemos šalčio nebijai,
Nors baltos plunksnos
Ir tėvams baigia nukristi,
Bet auga šilti kailiniai.
O traukia tolimos kelionės-
Keliauja per padangę, jūriniais laivais;
Kiek akys mato,-horizonto toliai...
Apsisuka ratu ir grįžta,
Kur gimti namai.
2009

2009 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

Prie Rojaus...


Mažyčiai, rūgštūs,
Bet gražiai raudoni,
Plonų šakelių laikomi
Siūbuoja Rojaus obuoliai.
Gal tokį vardą davė žmonės,
Kad neragautų ir neskintų
Jų labai dažnai?
Gal nuodėmė pažinti blogį,
Sukurti savo atvaizdą
Ateinančių kartų veide?
Ir tik nepaklusnumas
Silpną žmogų mokė:
Kūrimas-dieviška pradžia.
Bet lieka paslaptis-
Kam meilė, žemės lobiai
Priklausė iki Ievos ir Adomo,
Kol buvo žalčio užgaida
Išbandoma žmogaus valia?
Dažnai atrasti norim Rojų-
Tik obelis tokia prasta...
2009

2009 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

Mano sodas



Maniau,palenksiu obels šaką
Ir prisiskinsiu raudonšonių obuolių.
Nukris rasos lašai nuo žalių lapų-
Į rudens plačią kraitę juos dedu...
Kaip palengva galvelę kelia
Į žemę įsirėmus obelis-
Prabėgo metai kaip mažos kojelės,
O oboliukai tik šeši...
Dar laukiu iš paskutiniosios,
Kad kristų jau prinokęs obuolys,
Saulutė iš dangaus man juokias:
"Ilgiau palaukus būna saldesni..."
Ir palengva švelnūs jausmai užauga;
Ant rankos ištiestos-auksinis obuolys,
Nebežinau, ar šviečia ryto saulė,
Ar iki žemės lenkia šaką obelis.
2009

Šešėliai kelyje



Margais šešėlių raštais,
Raukšlėmis nusėtas
Senolio veidas lyg dirvoj vaga...
Kiek ant šalikelės prisėsta,
Kai reikia pagalvoti-eit ar ne.
Keliai visi po kojom susipynė,
O, rodos, išsirinksi vieną,
Bet deja...raukšles pagilinsi,
Jei tuo keliu nemynei,-
Kelią parodo svyranti šaka,
Kur aštrūs vinys širdyje.
Žemai prie žemės apsistosiu-
Tokia graži pievos spalva...
Ir čia šešėlių nebijosiu-
Iš čia pakyla vieversio daina.
2009

Piliarožių žiedai



Per visą vasarą mirgėjo gėlės,
Dabar piliarožių belikę tik stiebai.
Gal kitados jas prie pilių pasėjo,
Kad džiugintų puošnūs žiedai?..
Gėlė juk visada žydėjo,
Kai siautė maras, badas ir karai-
Raudoniu dažėsi darželiai
Siaučiant šiaurės vėjui;
Saulėtą dieną vėl pražysdavo geltai...
Baltasis žiedas į rūtų vainiką tinka,
Kada jaunoji priesaiką šnabždės,
O mėlynuoja piliarožė lyg dangus,
Kai žaidžia aplink ją maži vaikai...
Taip keičiasi darželio visos gėlės
Kaip mūsų dienos ir su rūpesčiais,
O kartkartėmis su džiaugsmais...
Tarsi nuo pilies bokšto rudeniui atėjus
Nuo aukštojo liemens pabyra susiraitę
Į juodą žemę paleisti grūdai.
2009

2009 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Mūsų vaikai



Skubu padovanoti gėlę.
(Aš visada visur skubu)
Paseksiu trumpą pasakėlę
Apie giliuko nuotykius
V. Petkevičiaus vardu.
Ir savo dar kai ką pridėsiu,
Nes gyvenu prie ąžuolų;
Jaučiu kasdien gaivų pavėsį,
Nuo lapų rasą vis geriu.
Matau, kada senolis žydi,
Kaip greitai auga jo vaikai
Ir į gyvenimą palydi
Ruduo ir Vėjas-du draugai.
O žolėje mažyčio
Vos vos neužmyniau-
Ilgam išliktų netektis...
Pavasarį nusišypsos saulutė,
Ąžuoliukų galveles pakėlus,
Už saugomą gyvybę ačiū pasakys.
2009

Rudens gaidos



Ilga ilga žiema artėja
Ir tamsūs prie ekrano vakarai.
Taip atsibosta radijas,
Kur kalbama iš tolimos antenos-
Tik monotoniją girdi, matai.
Norėtųsi kregždutės
Sparnelius turėti, skristi-
Dabar "sudie" tik pasakai,
Laidai žiemos nakty išnyksta,
Jeigu nenutupia paukšteliai
Ir nebesveikina draugai...
Kol juokiasi ruduo,
Nors ir trumpam, užeik.
2009

Vienintelė Lietuva


Ankstyvo ryto spindulys
Į debesėlį nusiprausia,
Nušluosto į girias akis.
Nusišypsojęs manęs klausia:
-Per pievos rasą kur skubi?
Pasilenkiau prie upeliuko,
O gimtinė mane šaukia:
-Panerk rankas, užaugom dideli!
Lietuvišku žodžiu prakalbinau
Miestus, didžiulį pienių lauką,
Gyvenimo upe jau vandenis pilu...
Nenoriu būt maža ir apsupta mažyčių,
Gintaro klodai jūroje-tarp didelių,
Putojančių ir gaudžiančių bangų.
Jie mano saujoje pavirto žemės lobiais,
O Lietuvą vienintelę turiu.
2009

Radau...



Ko dreba lūpos, ašara nurieda,
Ko smilkiniuose smelkia
Ir vis spurdančioj širdy...
Atsigręžiau atgal-ten stovi
Vienas liūdnas uosis,
Lyg šaukiasi ir merkia akimis.
Einu prie jo rankas ištiesus
Ir pamirštu, kad jis-tai praeitis,
O priešaky vanduo-tai krikštas...
Švelnumo ir paguodos laukiame visi.
Dangaus skliaute dažnokai susijungia
Ir senas medis, ateities vaizdai.
Brendu tolyn į upės vingį,
Kur šviesūs matosi krantai.
Atsigręžiau-o iš kitapus moja-
Oi, kam aš praeitį ten palikau.
Juk buvo šiltos dienos,
Naktys basakojės,
Daug kartų šia upe bridau.
Net atminties gyvenimas
Lengvai nedovanoja...
Prie rankos vėl kamienas-
Mano patirtis.
Radau...
2009

2009 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis

Atsakysiu tuo pačiu



Kiekvienas turi savo būstą,
Gimtinę, motinos geras akis
Ir tarsi gulbės baltą rūbą-
Krikštynoms ar vestuvėms,
Komunijai, sutvirtinimo pareiškimui,
Kad nori augti doras ir laimingas
Po tėviškės dangum melsvu.
Su debesėliais mano norai plaukia,
Kalbuosi atviru visiems balsu-
Lyg išpažintį Tau kasdieną parašysiu,
Jeigu suprasi, atsakysiu tuo pačiu...
Ką ir kodėl taip širdį maudžia,
Paslėpsiu po baltuoju plunksnos pūkeliu.
Nusišypsau ir siekiu Tavo rankų;
Matai, kaip virpa vandens purslai
Po gulbės pakeltu sparnu...
2009

Bendra tautų malda



Tokia istorijos tėkmė
Palieka skaudžią mįslę,
Kai Tėvas kviečiasi
Atgal savo vaikus.
Gal žemė nesvetinga
Nuo senovės buvo
Ir akys kyla, kur dangus?..
Kaip aiškinti vaikams
Dievo Tiesos didybę,
Kai tautos sau rankas
Susitepė krauju?..
Ne budeliais juk esame užgimę-
Taip saugom nuo mirties
Savo senolius ir vaikus.
Kokia malda į dangų kyla,
Ir kas globoja, myli žmogų,
Apsaugo nuo baisingų
Pragaro kančių?..
O,Dieve, laimink vaiką,
Kuris motinos paguodai,
Džiaugsmui,laimei gimęs,
Savo laiku įeitų vėl laimingas
Pro dangaus vartus.
2009

2009 m. rugpjūčio 23 d., sekmadienis

Vaikų pėdomis


Nubėgo nubėgo nubėgo
Kojytės smėlėtu krantu,
Paliko vos matomos pėdos,
O aš iš paskos tik einu...

Skambėjo čia vaikiškas juokas
Ir žiro smėliukas -matai,
Kaip ežeras sveikina krantą,
Kuriuo dar bėgioja vaikai.

Puta nusiprausti pamoko,
Apsaugo rankas-tik baltai...
Lyg sąžinės balsas skardena,
Ką liečia mažyčiai delnai.

Žiūrėjo-saulutė jau teka,
Ir vakaras šypsos žemai-
Po kojom... pakėlė tik galvą
Ir bėgo žvaigždėtais keliais.

Pasėjo pasėjo pasėjo
Ir juoką, viltis, svajones...
Paglosčiau pakrantėje smėlio
Dainuojančias baltas šukes.
2009

Prie vaivorykštės lyg vėliavos



Lietaus lašai išsikvėpė
Ir debesėliai pasitraukė-
Ne toks jau rūškanas dangus;
Nušvitusi vaivorykštė
Per visą mišką plaukia,
Prie jos per pievą keleliu einu...
Šiandieną gražios dainos apie Baltiją
Iš tūkstančių širdžių suplaukia,
Pavirsta jūra-tiek joje akių,
Norėčiau į jų srovę pasinerti,
Visiems parodau jos spalvas,
Kaip kepures gimtinės kalnelius.
O paskutinis lašas rieda-
Skruostai ir iš džiaugsmo kaista,
Kai laisvą Lietuvą regiu.
2009

2009 m. rugpjūčio 22 d., šeštadienis

Į pasaką...


Prisidengiu akis
Nuo saulės ir nuo vėjo,
Ištiesinu kelius,
Kurie su manimi
Kartu vis ėjo.
Neberandu lėlių,
Vaikystės paliktų
Ir ant palangės sėdinčių
Baltais rūbeliais...
Gal niekas nebelaukia-
Prieš saulėlydį
Nebešlama balti berželiai?..
Jaunystės medį dar patikrina
Kaukšėdamas genelis-
Įsimetė po žieve trandys
Ir nebeskamba šerdis;
Jaučiu-užsiveria svajų pasaulis.
Nusišypsojau saulei,
Vėjas plaukus pakedeno-
Vėl bėgu takeliu
Į pasakų namelį...
2009

2009 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

Gėrio spindulys



Kasdien nelaimių visas tuntas,
O gero, džiaugsmo tiek mažai-
Nebesinori televizijos žinių
Nei radijo žiniasklaidos skleidėjų,
Nes pasiilgau saulės, šilumos,
Dangaus šviesos-man viso šito
Per mažai... sunku.
Tiek daug aplink žmonių-jie skuba, bėga,
Kiekvienas savo reikalais,
O tas šalia manęs dažniausiai pasilieka,
Kuriam pačiam širdy blogai.
Todėl ir einame pečius surėmę-
Pro mus žingsniuoja nepažįstami veidai...
Jeigu pažvelgiu į akis,
Kiekvienas artimas ilgiau išlieka-
Sujungia gėrio spindulys.
2009

2009 m. rugpjūčio 20 d., ketvirtadienis

Ryto belaukiant



Ankstyva vasaros saulutė
Pakuteno man blakstienas,
Kol dar virš slėnio
Tvyro balzgana migla.
Atrodo, kad nakties nebuvo...
Iškelsiu vėliavą už gražią dieną-
Kaip plevėsuoja ji
Saulėgrąžų aukštam stiebe.
Pamojo debesėliai,
Genami į Vakarų pastogę,
Rudens atodūsis juos plukdo
Iš šiltų gimtų kraštų.
Nesutelpa-jų tūkstančiai,
O mėlynas dangus visur vienodas,
Kur nėra mūsų-ten gerai...
2009

Pasisveikinam


http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Ma%C4%8Dionys5foto%20Ona%20Baliukien%C4%97%7C6/Pas%20Angel%C4%99
Kai susitinkame,
Pažiūrim į akis,
Paduodam ranką-
Trumpam susijungia
Šilti delnai.
Ir švelnus žvilgsnis
Jaudinantis slenka
Iki širdies nuo rankos,
Kurią ilgokai
Prisiglaudęs palaikai...
Juk visada jauti,
Kokia įdiržusi oda,
Kiek nuospaudų nužerta;
Parodo-gerą žmogų sutikai.
Jeigu ranka nebijo darbo,
Atpleišėję nuo žemės
Būna tik nagai...
O sielos polėkiai-
Aukštai aukštai.
2009

Baltijos kelias


"Baltijos kelias"
Jau čia pat, greit priartėjo-
Nuėjo juo visa karta,
Kas pasiilgęs buvo laisvės,
Tie toli nuėjo
Dėkodami likimui
Už sutektas galimybes.
O skųstis, verkauti nereikia-
Nepasiimsi visų turtų, pinigų.
Apsižvalgyk, kaip bėga laikas
Ir eik tau nutiestu keliu.
O mūsų rankos taip virpėjo-
Delne visą Pabaltįjį jautei.
Ir niekas LAIKO negailėjo-
Dėl ateities šlamėjo
Liepos, ąžuolai...
2009

2009 m. rugpjūčio 19 d., trečiadienis

Anykščiai.Arklio muziejus.



Sunoko laukinukės slyvos,
Ruduo geltonai dažo
Dirvose javus.
Nupjautos pradalgės-
Tai kelias,į kurį nuėjo
Jau kelios kartos;
Paskutinioji nepažįsta,
Ką tėvai pasėjo,
Į kvepiantį dirvoną
Niekad nesugrįš...
Ir neprikels daina prisiminimų-
Ji praeities melodija tyli.
Folkloras atminty tol gyvas,
Kol tarmiška šnekta
Dar kalbasi jauni.
Jaunimą traukia į Arklio muziejų,
Ne arklas ar vežimo ratas,
Laimės pasaga, dievadirbys.
Smalsumo vedami
Tiktai paklausia dar ekskursijų vedėjo,
Kiek metų turi vežimą tempiantis arklys.
Juk pirmą kartą jau suaugęs sėdi,
Nevadeliojęs ir nežvelgęs
Ištikimiausiam žmogaus draugui į akis.
2009

Puokštė


Kaip gaila, kada vėjas
Žiedą drasko, purto-
Tada netyčia pagalvoji,
Koksai gyvenimas klaidus,
Koks grožis laikinas
Ir niekas gėrio neatstoja,
Kada renkiesi sau draugus.
Nuvysta gėlės kaip jausmai,
Dažniausiai laikini, išblėsta,
O priesaiką ištarti nesunku...
Į laimės puokštę žiedą tik įdėsiu,
Todėl priėjusi ramiai skinu.
Gerai žinau, kad neilgai žydės jis,
Bet gera šią minutę puošti žiedeliu.
O meilę tikrins vėjas
Per kelis kartus.
2009

Viskam savas laikas


Koks nuostabus, kada pražysta,
Saulėgrąžų geltonas laukas,
Kai saulė suka dangumi
Didžiulę galvą su šimtais vaikų,
O rudenėjant ima ir pajuosta-
Išbarsto žemei grūdelius.
Matau šį stebuklingą žaismą,
Jos pėdomis ir aš seku...
Tarsi į stiprų stiebą atsitrenkia laikas
Ir grįžta tiktai su nauju gumbu...
O žemė nenustygsta, jai yra ką veikti-
Vėjeliui, tam išdykėliui, pagraso piršteliu,
Kad nepasėtų grūdo, kol ne laikas.
Sudygsta viskas-tik savo laiku...
2009

2009 m. rugpjūčio 18 d., antradienis

Vasara vakarop...


Patupdė saulė spindulius
Šalia paukštelio,
Jau išperėjusio jauniklių
Gausią vadą,
Ir bėga aplink juos ratu-
Anksti ryte linksmai pažadina,
O tik vidurdienį parodo,
Koks mėlynas aukštai dangus...
Kai vakarop uždegusi
Didžiulį laužą,-
Tik ne ugnies,
Kad būtų jiems gražiau,-
Ir pagaliau nusirita į ežerą...
Matuoja laiką-
Šiandieną tarsi paskutinį kartą
Užtiesia horizontą
Ryškiu saulėlydžio blyksniu,
Nupiešusi raudonu pieštuku...
Kasdien kitokiu,
Po kitu debesėliu.
Saulelė jau per dangų
Prabėga, rausvai pasidažiusi,
Kasdieną trumpesniu taku.
Susispietė į būrį paukščiai
Ir debesų, lietaus
Kaskart daugiau,
O lapelius
Dar vėjas mažina...
Kai plikos šakos, be gyvybės,
Nebeliepsnos ir saulės laužas,
Šviesos ir meilės
Bus mažiau.
2009

Nakties lietus


Ir vėl klausau,
Kaip nakties tyloje
Lietaus lašai
Nuo stogo kapsi
Ir į palangę beldžiasi
Lyg įkyri ranka.
Užsikemšu ausis-
Juk reikia sapno,
Prikeltų atmintį,
Lietaus nuplautas
Pakeles, gatves...
Nuo metų žingsnių
Stingsta kraujo lašas-
Tokia sunki pražilusi galva...
Rašau mintis padažiusi
Į sraunią upeliuko tėkmę,
Nuo plunksnos tykšta
Ašara karšta...
O gal lietus nesibaigė-
Juk už langų tamsa?
Žinau-saulutė rytą
Skruostus nušluostys
Tarsi mylinti ranka
Ir kelią iki namų nušvietusi,
Atbėgs vėl pas mane...
2009

Mačionių gyvenimo puslapis,2009 metų jubiliejai



Naujagimiai
Žiūrėkit, keliasi saulutė-
Lyg į pasaulį einantis žmogus:
Mažytės rankos, akys dar nematė,
Koksai virš Mačionių dangus gražus.
Ir tokios gražios mamos, kurios myli,
Dukras pagimdžiusios, sūnus gerus-
Tai Ajų ,Tautvydą , Akvilę
Mažylį Dovydą, o kiek jų šįmet bus?..
O dar Strazdų, Butkų šeimynos
Apdovanotos kūdikių šypsniu.
Šie metai-2009-ieji bus labai laimingi,
Nes pirmą žingsnį žengs naujas žmogus.
10 metų
Tie metai lyg rately siūlas vejasi-
Meteliai du ir dar kiti...
Loretai, Monikutei, Linai ir Emilei
Dešimt metų tikriausiai bus įsimintini.
Kaip dešimt rankos pirštų
Mamoms glosto delnus
Ir geros akys žvelgia į akis,
O pareiga padėti, kada žodis tyli,
Kai troboje kasdieną sklando
Abipusė užuojauta ir supratimas,
Pajusti dera, kai motinos širdelė nerami-
To mokomės net ir maži,
O dar po dešimt būsite per dideli...
Sėkmės, kada vartysite gyvenimo
Spalvotą knygą, nupieškite joje savas mintis.
20 metų
Jaunystė-švelnios smuiko stygos,
Kada melodiją širdy girdi.
Ir gražūs vakarai, naktis prie knygų,
Rytuos aušra nutvieskia
Ir įspūdžių gyvenimo keliai pilni.
Pasveikinsim su žydinčia gėle jaunimą,
O dvidešimtmetis-gražiausioji gėlė.
Ateikit į gyvenimą laisvi,
Tarsi dabar užgimę,
Arūnai, Žydre, Simai;
Atneškit džiaugsmo šypseną,
Edita, Mindaugai, Kristina,
Ant Jūsų rankų šįmet pati saulė nusileis
Ir su Jumis nuskris.
30
Prieš metų trisdešimt berniukų užderėjo,
Jų neišblaškė vėtros-negandos, karai.
Kokia puiki gyvenimo branda,
Kai galvoje nesiaučia vėjai,
Lyg pamatai namų, kai sodais apsupti,
O rankos stiprios, jauti vyro jėgą.
O dar kitų vaikai jau paaugėję-
Gražiausia Jums gyvenimo diena...
Pažvelkit Aidai, Žilvinai, Tomai ir Giedriau
Kaip Dainiui sekasi Jūsų bendra daina.
Nedaug dar metų, tegu veltui neprabėga,
O išsilieja kaip upelė Urvena.
40
Kur Jūsų bendraamžiai susibūrė,
Kodėl eilutė jau tokia trumpa?
Daivute, Dainiau,
Jeigu kada jūsų keliai ir išsiskyrė,
Susėskit, nors ir po keturiasdešimt metų-
Prie bendro stalo bus graži kalba.
Ir nesikrimskit, jeigu smilkiniai pražilo,
Gyvenimas pakėlė tostą už abu drauge.
50
Jau pusė amžiaus žemei atiduota,
Nuplauta vandeniu Rubikių ežero,
Mušėjaus švytinčia banga.
Irenai,Laimai ir Reginai
Šiandien gera padėkoti,
Kad esame drauge,
Tarp mačioniškių lyg sava šeima.
O Alberto ir Gintauto dar laimės klodai
Neatrasti, tegu aplenkia Jus audra.
Prie savo namo Jus sutiksime
Kaip seseris ir brolius...
Juk penkiasdešimt metų-
Dar tiktai visų kelių pradžia.
60
Kiek šešiasdešimt metų jubiliejus
Dar jėgų suteikia-užaugo jau kita karta.
Gali matyti, kiek gyvenimo lyg duonos
Dar atsiriekia ir kitiems įteikia
Darbšti, sudiržusi ranka.
O, kokios geros Jūsų širdys,
Jeigu be žodžių būni suprastas staiga-
Juk pats gyvenimas išmintimi pagirdė
Ir Alį, Aleksą, kaimyną Vytautą-
Pasidabinta ir rudens šarma.
Prie Jūsų slenksčio dar ilgai sustosime,
Kad skristų tartum paukščiai,
Nors ir pavakario dainos Mačionių gatve.
70
Kiek nemažai susirenka kaimynų-
70 metų tarsi šieno kupeta,
Kada jau neskaičiuoji, kada tu užgimęs,
Svarbiau-ateinanti graži, šviesi diena.
Didžiuojamės, kai šaukiam Genovaitę, Mildą.
Petrus ir Povilus juk švenčiame drauge,
O Jonui Joninių naktis svajones pildo.
Genutę, Bronių ir Stanislovą pasveikinsim
Ir palinkėsim metų šimto-
Kaip esat reikalingi mūsų širdyse.
80
Onutės Šiaučiulienės nebeklauskim metų,
Duok Dieve, mums visiems tiek išgyvent.
Taip susiklostė Jums veide gyvenimo verpetai,
Kad dar neleidžia ir dabar pasent...
Nei labai daug ir nemažai-80 metų;
Prabėgo lyg viena diena,
Jaunystę ir dabar matai-
Pasiklausykime, iš kur Dusynas teka,
Gal dar girdėsis šlamantys ir Gečionių miškai...
O Jūsų kojos vis dar eina
Lyg į saulės taką, kuriuo dabar ir kiti eis.
90
Sunku kalbėti, kai 90 jau sukako,
Gyvename visi ne amžinai...
Ko palinkėti Jums, Verute,
Tik ramios senatvės,
Kad aplankytų gražūs praeities sapnai.
Visiems juk anykštėnams
Tokio amžiaus kęsti teko-
Aplankė skurdas, netektys, karai,
Bet atmintis pamoko-
Duona atriekta niekuomet nesimėto
Ant žvyruoto tako,
O juoda žemė tiesia
Kiekvienam gal atskirai...
-------------------------------
Dabar sustokime drauge
Ir sugiedokim
Dar "Ilgiausių metų,"
Tegu tylos minutė
Šįmet niekam neateis...
2009

Palaiminta diena


Palaiminta diena,
Kai šviečia saulė,
Kada paliečia skruostą
Mylinti ranka
Ir akys šypsosi-
Sujungia jas tik meilė,
Pasijunti tartum rasos laše...
Visų gyvenimo spalvų
Gal niekada ir nenupiešim,
Bet savo vieną atspalvį
Vaivorykštės spektre
Surasti visada gali.
Tik negalėsi jo
Nuo visumos atplėšęs
Sau pasiimti...
Jis-visų širdy.
2009

Liūtis

Liūtis prašniokščia,
Balose didžiuliai burbulai ištrykšta-
Vėl žaižaruoja saulėje
Ant lapų vėjo daužomi lašai.
O, žeme, gerk ir mano
Pirmą sielos krikštą-
Lietaus laše netyčia paskendau...
Pakilo rūkas, išsisklaidė blyksniai-
Vėl prieš akis kalneliai ir miškai.
Atsiklaupiau prie slenksčio
Į savo vaikystę-paklausysiu,
Kaip šniokščia po lietaus
Gyvenimo upelis,
Po kojom vinguriuoja kelias,
Kviečia eit...
2009

2009 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis

A.Vienuoliui-Žukauskui

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public

Visai ne vienišas
A. Vienuolis buvo-
Jo patarimo klausė
Senas ir vaikai.
Kada nebuvo kam,
Jis mokė ir jaunimą,
Kad tik neliktų tamsoje visai.
Jo amžiaus žmonės
Matė priespaudą, karus,
Tremties skaudų likimą,
O kąsnis duonos būdavo
Kaip auksas-toks brangus,
Sušlavę trupinius į burną ima,
O kvapas priminė sočius pietus.
Kaip mažojo ir paprasto žmogaus
Sunkus pas svetimus augimas,
Nors baudžiava senųjų pasakojimuose
Tarsi siaubas, bet ji vis tęsiasi-
Kiek daug dar neteisybės bus...
Dabar gal nebėra Elenų,
Paskenduolių, kaip Veronika,
Bet panašių likimų
Gyvenimas akibrokštu
Dar švisteli dažnai
Ir daug pas mus...
Todėl rašytojo vis žodis gyvas,
Nors primena senus laikus.
2009

2009 m. rugpjūčio 16 d., sekmadienis

Vilties stotelė


http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/.Public/Vilties%20stotel%C4%97?uc=1
Viltis pakrikštyta
Malda ir pažinimo kryžiais,
Dažnai aplaistyta krauju.
Su ja prasideda svarbiausi žygiai,
Net jei negrįžtama
Su džiaugsmo vainiku...
Sustoju vilties kelyje,
Kai kryžkelė siaura, nelygi,
Atgal pasukti negaliu-
Ją traukinys nusivežė,
Vilties stotelė pasiliko
Kaip tyli atmintis žmonių.
Dėkinga, kada lūpos taria,
Nors vardą mylimų-
Prisėdusi vilties stotelėje
Tik ašarą dėl praeities nusibraukiu.
Kodėl tiek netekčių?
2009

Pasidalinsiu


Skiriu Dariui K.
Nušvinta saulės spindulys,
Paliečia kaktą
Ir lūpas nudažo;
Primerkusi akis
Į šviesą pažiūriu-
Ištrykšta rausvas
Skritulys ir lekia
Pro sutemas, naktis..
Kai pajuntu saulėlydį
Ant savo veido,
Kaip naują pliūpsnį
Sieloje aukštyn keliu,
Ugnikalniu pavirsta
Mano žodis-aidas
Tarp lavos labirintų,
Pelenų karštų...
Vandens purslus
Skubu paliesti,
Kad nesudegintų vilties.
Vaivorykštės spalva
Gyvenimas nupieštas,
Ištieski delną-tau įpilsiu,
Pasidalinsiu spinduliu
Savo akių...
2009

Sugrįžti...

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/.Public/Anyk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3%20rajonas/Jaunyst%C4%97s%20takais/DSCF1240.jpg

Skiriu Janinai S.
Kaskart dažniau
Į praeitį sugrįžtam,
Todėl ir sako,
Kad seni-maži vaikai.
Ir ne todėl, kad žodžiuose
Jau kartais pasiklysta,
Bet grįžtama prie ištakų,
Šventųjų vietų,
Kur gimti namai.
Ir gera gera iš tavo akių
Lyg upės šiltą srovę justi,
Paglostyti nors ranką,
Kuri kvepia ajerais
Ir tyliai prie širdies priglusti,
Kuri greta daug metų plakė,
Tu man seserimi tapai.
Tau savas kelias-
Toliuose nepasiklydom:
Tos pačios akys, siela atvira.
Prašau,ateik sapne
Vaikystės mūsų prisiminti,
Kol esam čia...
2009

2009 m. rugpjūčio 14 d., penktadienis

Žilvitis prie ežero



Pakrantėje užaugo
Galiūnas žilvitis
Nardindamas kas vakarą
Į saulę linkstančias šakas,
O ežero paviršiumi
Ilgi šešėliai nusirito
Ir tirpstanti minutė
Greit į vakarą nuskęs...
Sustoju taip kasdieną-
Saulė į bangas nukrito.
Gal paskutinį spindulį
Sugniaušiu ištiestam delne.
Ir pasiūbuosiu šakose saulėlydį-
Jis man šį vakarą
Padovanojo džiaugsmo žybsnį,
Palauksiu prie žilvičio
Ir tavęs.
2009

2009 m. rugpjūčio 13 d., ketvirtadienis

Rūstus ežeras



Rubikių ežerą
Pašiaušia vėjas
Ir aimanuoja smėlis jo krante.
Išrautos žolės
Plaunamos artėja,
Su putom susimaišo,
Prigludusios prie nendrių
Tartum našlaitėlės,-
Tik atsidūsta skaudžiai
Ir giliai staiga...
Kiek jo gelmė
Gyvybių pasiėmus-
Gal nepagarbiai elgėsi
Su bangomis kažkas.
Dabar našlaičių byra ašarėlės,
Pavirsta tykštančiais purslais,
Raudona plaukia vakarais puta.
O, ežeras vėl kaktą raukia-
Kokia galinga trenkėsi jėga!
Vanduo tiktai per krikštą
Būna tyras, šventas.
Žmogaus likimas-
Kylanti ir besileidžianti,
Į nežinią sudūžtanti banga.
2009

Ir naktį neramu



Naktis, kada nutyla miškas,
Užmiega upėje lieknosios nendrės,
Kai užsimerkia ežere
Baltos vandens lelijos
Kvepiantys žiedai,
Kur prisiglaudžia žiogas,
Ką tiktai užgimęs;
Drugys išskrieja į šviesos pasaulį
Ieškoti savo vietos paryčiui.
Kiekvienas piešia savo laimę
Spalvingais potepiais
Ir įmantriausiais vingiais,
O tupiasi maži, lengvučiai
Vėjo blaškomi drugiai-
Didžiulį ratą pažeme apsukę
Sugrįžta. Čia-gimti namai...
Bet būna, kad ir naktys
Taip nerimastingai
Tartum laikrodžio rodyklė sukas-
Pakrantė ne visiems saugi,
Gyvybė taip trapi dažnai.
2009

2009 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis

Po lietaus



Pasirinkau aš vakarą
Prieš lietų...
Žinojau-dienos dulkės nusiplaus.
Išeisiu rytą-
Žemė geria rasą,
O dieną kelias
Vėl tiek pat dulkėtas.
Galbūt sunkias mintis
Su savimi nešiausi
Ir barsčiau per lietų,
Galvojau, kad nuplaus...
Sumirko tik pečiai-
Nebėgau slėptis.
Ant smėlio tako
Pėdas palikau.
2009

Mano turtas

Visus auksinius
Savo dirbinius parduodu...
Manau, paklausi,
Kur gavau.
Aušra pažėrė man
Jų visą puodą-
Net atsiklaupusi rinkau.
O ryto saulė
Auksą barstė,
Aš jos spinduliuose skendau.
Aukštai aukštai
Iš debesėlių auksas
Byrėjo vasarą
Ir tą susirinkau.
Mėnulio pilnatis
Nudažė mano plaukus-
Nakties sidabras
Baltas ir skaidrus.
Žvaigždelės deimantais
Akiduobes nusagstė-
Dabar jau visa tai,
Tau, žeme, grąžinu-
Dar su kaupu.
O, daug ir aš
Su savimi turiu.
2009

2009 m. rugpjūčio 11 d., antradienis

Kelias tarp beržų



Ilgai ieškojau kelio,
Kur abipus
Balti berželiai
Tyliai šlama
Ir draikosi nuo vėjo
Šakos-kaspinai.
O kiek šviesos,
Kai kalbina baltakamieniai,
Švelnia ranka nubraukia
Nuo kaktos raukšlelę
Jau ne vieną,
Paklausia, iš kur atėjai,
Sustok.
Žiūriu, kaip suka
Kelio vingis
Atgalios-namo...
Pasirinkau berželį vieną,
Kurio ilgiuosi ir klausau-
Kai priglustu
Prie liekno jo kamieno,
Kaip pusmergė-neklaužada,
Pabėgus iš namų
Dėl bernužėlio mielo,
Netyčia užklupta
Slaptų minčių, raustu...
Tada jaučiu, kad kelias-vienas.
Prie balto beržo
Ir pasilieku...
2009

Pražydo dovana


Skiriu Stasei Samulytei-Bulotienei


Draugų gimtadieniams-
Gražiausios gėlės.
Ir dovanėlės, smulkmenėlės.
O jeigu žodis siekia sielą,
Palinkime sveikatos, pinigėlių-
Be jų irgi gyvenimas prabėga;
Netgi po kojomis
Tvirtesnė žemė
Ir blaivi galva...
Šios puokštės
Niekam nenuskyniau,
Jinai-man pačiai dovana.
Matau kasdien,
Lyg sveikina mane,
Dėkoja, skatina rašyti-
Jaučiu, kad žiedą meilė lydi,
Bet nežinau už ką...
Juk mano žodis
Ir be žiedo žydi-
Aš jums esu dėkinga,
Kad suvedė likimas,
O atmintį kaip gėlę
Palaistysiu ir išauginsiu
Eilėraščio skambia strofa.
2009

2009 m. rugpjūčio 10 d., pirmadienis

Rytas tarp debesų



Ką reiškia, kai rytuose raudoną
Žara nutiesia skarą debesų?
Saulutė taip aukštai savo kelionę
Juk pradeda ne taip dažnai...
Dar vasaros diena ateina
Per kalnelius, žaliais miškais
Ir saulei skiria savo tylią dainą
Ant žalio kilimo nubundantys
Maži voriukai ir drugiai.
Braidau laukų jau šaltą rasą-
Kiek daug akelių miega ant žiedų.
Nupūsk, vėjeli, debesėlio juodą raštą,
Taip žemei reikia saulės spindulių
Ir man tamsu...
2009

Parkas



Eglutė berželius
Į pokylį pakviečia-
Jai atneša dangaus
Mėlynę dovanų.
Mergelė stovi
Tartum susigėdus
Nelaukė tiek svečių...
O apsigobus rūbą žalią-
Tokia graži, visad jauna.
Bučiuoja jai rankas berželiai,
Kol juokiasi saulutė-
Vasaros pradžia...
Pašiaušia vėjas plaukus-
Šypsosi jaunystė.
Dainuoja parkas-
Jo tokia kalba.
Prieš daugel metų
Pasodinau medelių-
Mokinukai buvom.
Dabar galva žila,
O eglė dar jauna...
2009

Svajonių namas



Maniau,
Pasistatysiu namą-
Savo tvirtą pilį.
Ir ne iš smėlio
Kaip maži vaikai-
Pro atlapas duris
Įeis, išeis kaimynai,
Pro langus visada
Saulutė šviesą skleis...
Sakiau,
Ateisi, būsim dviese;
Susėsime prie stalo-
Ramybė žvakės atspindžiais
Ant sienos išsiskleis.
Basom ant lovos-
Kojas po savim suriesiu
Ir vėl pavirsime vaikais...
Kai galvą ant peties padėsiu,
Paseksiu pasaką-kažkas nemiega,
Po kilimu nykštukai vaikšto,
Ar matai?
Žinau,
Kada šikšnosparniai nuskrieja,
Balkšvoje mėnesienoje šešėliai
Būdavo ilgi...
Vis tiek į savo sielos namą
Prie tavęs atbėgau,
O sapnas tęsiasi-
Smėlio pilis
Sapnuoja ir seni...
2009

Brandos metas



Klevai jau savo
Vaikučius brandina,
O riešutėlių vis po du
Ir dar daugiau.
Taip naują pamainą
Sau žemėje pasėja
Ir darosi senatvėje ramiau...
Pagelto javų varpos,
Grūdų kuokšteliai pasikėlė-
Miežių ir kviečių,
O aviža šluotelėmis sužėlė.
Kiek daug mažylių laukia
Galveles iškėlę,
Kad vėjas būtų palankus...
Trumpa ta vasara,
Bet viską spėja-
Sušildo seno kaulus,
Suteikia ir jaunam vilties.
Juk nuo pavasario visi skubėjo
Atskleisti žiedelius-
Gal ateitis per vasarą subręs.
2009

Paskutinės vasaros gėlės



Pražydo paskutiniai
Vasaros gvazdikai-
Geltoni ir oranžiniai
Lyg saulės spinduliai.
Apvalios galvos apsisuko,
Kur saulė teka
Ir vėl į vakarą lėtai...
Juk ne saulėgrąža-
Jos didelį geltoną puodą
Tarsi ant laužo užstatai.
Ir sukasi kasdieną laikas-
Vis kurstau,
Kad nevirstų pelenais...
Pamirštamos žibučių
Mėlynos akelės-
Dabar į saulę nuolatos žvelgiu,
Į rudenį pasisuka ir mano kelias;
Saulėgrąžą gimtadieniui-
Gvazdiką ant kapų
Pasilieku...
2009

2009 m. rugpjūčio 9 d., sekmadienis

Tyla prieš audrą



Kai saulė vakare
Į debesėlį leidžias,
Gerai žinau, kad greitai
Bus lietaus-
Nuplaus ir dulkes,
Ašaras nuo veido
Ir sielvartą dėl žuvusių,
Negimusių tiek daug...
Ne viskas žemėje gražiai
Kaip žiedas išsiskleidžia-
Pasirenka ir debesėlį
Saulė nusileisdama.
Apšviečia paskutinį kartą,
Gal perspėja-audra ateina,
Nuščiūva prieš perkūniją gamta...
Kodėl dar neramu,
Kodėl nutyla paukščių dainos,
Kai prausiasi saulutė
Nusileisdama?..
Tokia tyla.
2009

Žemės trauka


Skiriu žuvusio lakūno šeimai

Viršum galvos praplaukia
Debesų baltas laivynas
Ir burės baltos-viršuje vanduo.
Žiūriu į dangų, matau
Juodos žemės atvirkštinę,
Kur vandenynų keliuose
Išplaukdami dažnai nežino,
Kuriuo sugrįš namo...
Paskelbia-į laidus lėktuvas įsipynė,
O man jis-nepažįstamas asmuo.
Tiktai žinau-dangus jam buvo
Tėviškė, tarsi antra gimtinė,
O noras kilti-daug stipresnis
Už saugius prie židinio namus.
Žemės trauka vėl nugalėjo-
Laukia žygdarbių Tėvynė...
Bet motinų šie žodžiai nepaguos.
2009

2009 m. rugpjūčio 8 d., šeštadienis

Apgaulė



Kasdien brendu į ežero mėlynę,
Bet tai tiktai apgaulė-
Dangus nudažė vandenį melsvai.
Kasdieną jis nebūna toksai žydras,
Kada nurieda pro pirštus dažnai...
Atsigeriu-kvapas pušyno
Svaigina, o šitoks troškulys
Ir koks didžiulis noras,
Nors į bangas panirus
Sušukt:"Dabar laisva!"
Bet mintys lyg raudonas vynas
Vėl prikelia senus jausmus
Ir priešaky vienoda nežinia...
Toli nutįsusios žabangos-
Baimės iltys ilgos,
Pakyla, vėl išnyra;
Jaučiuosi lyg žuvis,
Į krantą traukiama.
Dar įkvepiu giliai-
Galva žemai nusvyra...
Brendu į ežerą, nuplausiu ašaras,
Gal pamanys-vandens lašai.
Tuokart geriau nebūk šalia.
2009

Gyvenimo knyga vakarais



Mažai kas vasarą atverčia knygą...
Apsidairai aplinkui-keičiasi vaizdai.
Toli be vėjo debesys parimę,
Jos puslapiai-dangaus skliautai,
Kur suguldytos raidės kaip arimai,
Imi į ranką ir visų gyvenimą matai...
O laikraščiai rėksmingi,
Mokslo rimtos knygos
Ant stalo gula vakarais.
Vartau eilėraščių rinktinę-
Tai prieš miegą, kai širdyje
Dar užsižiebia meilės žiburiai.
Laiminga, kad akių šviesa pasiekia
Žvaigždėtą dangų...
Ten ir paukščių takas driekias,
Kur užsiverčia knygos puslapiai-
Į naktį einame lėtai...
Gyvenimo knyga, kol mintyse,-
Vartai, vis mokaisi, skaitai.
2009

2009 m. rugpjūčio 7 d., penktadienis

Kol vasara



Džiaugiuosi vasara,
Kol saulė brėžia ratą
Ir beria aukso spindulius
Pro debesų vilnis,
Kaip gulbė plaukia,
Žemę iš aukštybių mato...
Kai žiūri į mane,
Užlieja karštas laimės ilgesys.
Skaičiuoju minutes-
Jos mano širdies tvinksnyje
Šiltais delnais apglėbtos
Iki rudens paliks...
Gyvenimas-tai ritmas
Ir dainoje užgimęs rimas,
Todėl kasdieną vis dainuoju Tau,
Gimtine mano, kaip medis stoviu
Prie nesuartų arimų-
Įaugau šaknimis į pievas, kalnus;
Gėriuosi dangumi,
Su saule lekia ir eilėraštis,
Tik mintimis pasaulį pamatau.
2009