Manęs nebaimina šešėliai-
Dažnai šešėlyje pabūti
Norisi visai vienam...
Bet taip šviesu,
Kai tokią nuotaiką
Nusimeti sau nuo pečių-
Grįžti į saulę, dangaus mėlį,
Tarsi palaimą sutinki,
Nors šypseną padovanoti
Nori artimam.
Kai vakaro ilgi šešėliai
Nutįsta, rodo kelią,
Kuriuo ilgai ilgai ėjau,
Tada prie medžio atsistoju,
Patikrinu savo jausmus...
Jei čia ateisi, paspausiu ranką-
Perduosiu juos tau.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą