Anelei Augustinienei atminti

Vaikystė-pasakų šalis
Seniai toli gyvena;
Ją laikas skiria-praeitis,
Ten Elmė, Strėlupys gurgeno,
O už Valkų girelės-
Puodžių kaimas,
Kur mums,vaikams,
Kai pasiilgsti
Mylimos močiutės,
Augustinų Anelės,
Atrodė, buvo netoli.
Po šitiek metų-
Jau mano sūnus užaugo,
O aš močiutę, kaip dabar, menu.
Ji buvo atminimuose
Gerumas, mano saulė,
Ir pragyvenusi net104-erius metus.
Dabar prie kapo tik priklaupus
Jos pasakytą žodį dar girdžiu...
Tiktai paglostau savo
Žilstančią jau galvą,
Bet širdy gera gera,
Kad gražų sapną
Ir gerą atminimą jos tebeturiu.
2009