Kai padedu ant stalo
Duonos juodą riekę,
Į alkanas akis žiūriu-
Ar jos užteks, kol rugį
Reiks vėl sėti, užakėti,
Ar liks ant stalo trupinių?..
Kai pakeliu akis į dangų
Ir debesis visiems padalinu,
Apsižvalgau, ar juos kas mato,
Mėnulio jaunaties kraštelį
Tarsi plutą laužia, valgo-
Tik laikinu sotumo atspindžiu lieku...
Kada pasikeliu nuo stalo,
Einu į upeliuką rankų,
Lūpų nusiplauti
Ir iki kelių įsibridusi jaučiu,
Kaip slysta jis iš mano rankų-
Ne viską dar atidaviau,
O pasisemti dar pati galiu.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą