Beveik vienu metu
Ir pienės, ir kaštonai,
Sodai žydi...
Ir toks pat ilgas
Šis pavasaris
Ir šaltis lyg rudens.
Gerai, kad nors nesnigo,
Tada jau neatskirčiau
Vyšnių žiedo kupetos
Nuo sniego supustyto
Ir varpučio nuo želmenėlio...
Pradėčiau laukti kregždės,
Ant arimo mėlynosios kielės,
Kasdieną striksinčios,
Kai šaltos dienos...
Tarsi gyvenimo klaida,
Kada chaotiškas pavasaris-
Taip traukia nuo arimų
Parsinešti duonos kvapą,
Kad rudenį primintų
Tik rusva pluta...
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą