Ant pienės nutūpė
Raina kamanė,-
Kaip moteriškė
Juodais švelniais plaukais.
Kaip dūzgia, rūpinasi,
Kad gelsvi žiedeliai
Žydėtų dar ilgai ilgai...
O namuose jos laukia
Būsimi vaikeliai-
Mažyčiai, ką tik sudėti perai.
Korys dar naujas,
O maža bitelė,
Per žiemą glaudusi
Ir prigimtį, ir savo dalią,-
Tai MOTINA,
Jai patikėta Žemės
Pratęsti gyvastį,
Ją saugoti šventai...
Tik nepakliūk į pinkles,
Grįžk prie savojo namelio-
Ši Tavo vasara netuks ilgai.
2009
2009 m. gegužės 5 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą