Dažniau sodiname ir perkam rožę-
Jų tiek gražių ir įvairių spalvų,
Bet pažiūrėk į mažąją našlaitę,
Kuri neturi net aštrių spyglių...
Kiekvienas žiedas, rodos, į akis
Atidžiai pasižiūri-gal skins,neskins-
Pasigailės mažų žiedų...
Nemažą lobį-meilės ir gerumo turi;
Dažniausiai pasodina ant kapų.
Prisimenu tada našlaitę,
Kai pačiai skauda, bet ne nuo žaizdų...
Pasisuku į ten, kur josios žiūri,-
Tai saulė teka iš rytų ir darosi ramu.
Kiekvieną kartą, kai lankau darželį,
Prie našlaitėlės priklaupiu-
Matau jos besišypsantį veidelį;
Džiaugiuos, kad esame kartu.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą