Dažni pasikalbėjimai pribloškia-Tada pati su savimi lieku;
Galiu papasakoti sau
Apie ramybės uostą,
Kada į jį laimingai įplaukiu...
Pasipila lietus, audra nubloškia-
Tik tokią nuotaiką kuriu,
Kada visi ir iš visur naudos ištroškę
Pamiršta garbę ir draugus...
O ar ilgai laivai stovės prie molo,
Nes kiekvienam ateina valanda,
Kai reikia sėsti lyg už stalo,
Kai reikia rinktis-plaukti
Ar visai nuleist bures.
Tai tik trumpam užsisvajojau-
Ne man tyla ir jūra be audros;
Pasišaukiau stipresnį linksmą vėją,
Išplauksim-vandenys kvatos.
Patraukiu į save burių virves.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą