Po užsitęsusio pavasario
Jau obelys rausvai pražydo,
Paskendo akys jų žieduos;
Prasikalė ir piktžolės
Ant gulinčių juodų arimų...
Greit smilgas linksmas vėjas įsiūbuos.
Dabar gėriuosi obelų žydėjimo
Baltų, rausvų žiedų kūrimusi.
Kaip reikia saulės, šilumos...
Atrodo, kad uždengčiau
Savo šiltais delnais žiedelį tyrą,
Jeigu vidurnaktį šalna atklydus
Kėsintųsi į gyvastį naujos brandos...
Užkursiu širdies laužą-
Vėjas jau nurimo.
Sušildysiu juo naktį-
Mėnesienos spinduliuos
Mirgės liepsna ir kils į dangų
Žodžio magiškasis rimas,
Paskęs baltųjų obelų žieduos.
2009
2009 m. gegužės 8 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą