2009 m. vasario 28 d., šeštadienis

Kaip vakarą pakviesti...


Senų sodybų kaminai
Dangaus fone
Raudonai dega,
Jei rūksta dūmai
Su skaniu kvapu,
Užmiega sodas...
Kažko nuliūdęs
Stovi vienas klevas.
Gal skamba tyliai
Smuiko stygos
Už seklyčios lango?..
Sublizgo nuo žaros stiklai-
Kaip spindi iš toli
Mažytis lyg degtukas namas!
Kas dega židinį
Ir verda kukulienę vakarais,
Kas sėdasi
Prie vakarienės stalo?
Kaip glaudžiasi prie kelio
Žiemą užpustyti kadagiai!
Ar sniegą nukasa
Kažkas nuo laiptų
Ir takelių?..
Gal parėjai?
2009

Mano sala

Nepamaniau,
Kad kažkada
Atversiu knygą-
Savo sielos salą,
Pakviesiu artimuosius
Ir gerus draugus...
O prie krantų sustos
Beržai ir tamsios eglės,
Linkės sėkmės
Ir pas mane ateis
Pabūt kartu.
Koks permainingas
Dažnai būna
Švytintis pasaulis-
Lyg miniatiūrą
Nuostabią piešiu:
Rašau spalvotą žodį,
Juo apjuosiu dangų,
Kur nardo saulė
Tarp aušros ir vakarų.
Atplaukia mėnuo
Į mažytę mano salą
Su blyksinčiu
Per nerimo bangas
Mažyčiu laiveliu...
Nepavėlavo.
2009

Šaltas veidas

http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/browse.aspx/Ona/Prie%20Dusyno%20upelio

Žiemos veide
Tarsi nuskrudęs lopas-
Susmigus žemėn
Samana žalia,
O ant jos nugaros
Netyčia lyg užšokus
Pasimankštinti nori
Kerpė...jos valia.
Daug tokių matome-
Nuo to mažai kam sopa,
Ir į akis nesakom,
Būsime mandagūs visada.
To nuo vaikystės visi moko,
O gal sukausto
Šaltis ir žiema?..
2009

Lietuviškas žodis-sava kalba

Nusiimu kepurę,
Pirštines numaunu-
Einu prie stalo siela atvira.
Nereikia man alaus bokalo,
Kad atsirištų žodis...
Geriausia,kai lieki
Be palto-savo kaukės
Už artimųjų stalo,
Nekausto žvilgsnis,
Liejasi karšta kalba...
Dabar jau nieko nenustebinsi-
Visi rašyti moka
Ir pasakoti svetima kalba...
Bet artimiausias savas-
Be pozos pasakytas žodis
Kaip artima miškų kalba.
2009

Ne laiku

Atrodo negerai,
Kai ne laiku prisninga,
Kai kalendoriuje
Pavasaris, o akyse-
Šlapi sniego purslai...
Ištirpo, pirštai limpa,
Žodžiai stringa,
O iš toliau-nublukę
Nuovargio lašai.
Pasiremiu į ranką-
Delno šiluma nutvilko.
Pasikalbėkime, nors kartą-
Tik nesakyk,
Kad vėl pamelavai.
2009

Kieno eilė...

Vėl prieš akis
Tik mano darbo stalas
Ir paprasta,
Nemokanti meluoti
Raidė nuoširdi...
Dar nenuvyto rožės-
Mylimų ir artimų
Ištiestos rankos...
Gamtos -žmogaus
Didysis paprastumas-
Slėpininga paslaptis.
O, sielos netektis,
Kai nebemokame kvatotis,
Nutyla žodis-
Tuštuma širdy.
2009

2009 m. vasario 27 d., penktadienis

Rytmečio aušra

Suspindo naktį
Sniego kauburėliuose
Mažos žvaigždutės,
Dangaus akelės
Žiūri į mane;
Mėnulio takas
Taip toli į slėnį
Veda kaip spingsulė,
Sustoja pamiškės rūke.
Nerimastingi vakaro šešėliai-
Pajuodo, uždengė egles
Ir žalios kasos susivėlė,
Ištirpo jų viršūnės danguje...
Ilgai nebūnu-
Naktį juodą
Skubu iškeist
Į rytmečio aušras.
2009

Naujos dienos daina

Įsitaisiau ilgam
Ant pat kalno viršūnės...
Kokie gi čia kalnai-
Čia Lietuva maža.
Pasižiūrėsiu, kur saulutė žiūri
Nuo vieno iki kito
Dangaus krašto eidama.
Ir žemei spindulius
Į pačią sielą kloja;
O kur šešėlis,
Stūkso siena-tyluma...
Po valandėlės
Kad prasiskverbtų
Į kiekvieną grumstą,
Visiems po lygiai,
Pakartoja-ir taip dalinama
Kaip duona šiluma.
Prabėganti diena-
Gyvenimo stebuklas...
Apsižvalgai-jau vakaro žara,
O už kalnelio
Juodos pėdos nusidriekia,
Akmenų šešėliai stūkso...
Lakštingala pragysta
Lyg miškas uždainuoja
Ir šaukia rytą...
Man ir tau-
Naujos dienos daina.
2009

2009 m. vasario 26 d., ketvirtadienis

Svetima viltis

Taip viskas viename kely
Iš karto susipynė...
Lyg lūžo medis nuo audros,
Nes neišlaikė įtampos
Širdis krūtinėj...
Ar dėl garbės,
Savo gyvenimą
Galėčiau paaukoti?
Būtų to per daug-
Ne mano ši viltis.
Kiek vienas apie kitą,
Nors būname drauge,
Ir nesužinom...
Svajonė svetima
Neatveria akių gelmės.
Jeigu dabar paklaustų kas,
Kodėl vaikaičių neauginam,
Nepasakyčiau-springtų žodis
Gal galų gerklės.
Ir lieka nepaaiškinta
Likimo raizgalynė-
Vis tiek jau neprikelsi praeities.
2009

Kada sudygsta žodis

Mano eilėraščiai-
Lietaus lašai
Ant medžio lapo,
Kai žodis byra-
Žemėje dažnai
Išdygsta grūdas
Šalia mažo tako,
Pagirdytas širdies giesme.
O mano mintys
Nėra naujos-
Jas žino nuo seniai
Pasaulio žmonija;
Kalbu gyvenimo tiesas,
Kurios iš naujo
Išsprogsta su žaliu lapu,
Atgimsta su nauja karta...
Bet ar visi daigai
Gražiai išauga,
Kada ištirpsta
Tavo sielos gelmėse?..
2009

Magiška trauka


Gražiausia pamatyti tai,
Ko niekas iki šiol nemato-
Mažiausią samaną miške
Ir kerpę ryškią ant kamieno šlapio,
Kaip žvakę švytinčią,
Brūzgyne ar alksnyno šakose...
Juk niekas širdžiai nepasako,
Ką vertiname ir už ką-
Patsai išsirenki gražiausią lapą,
Kuris pakibo vėjo nešamas
Ir liko amžinai tarp žemės
Ir dangaus melsvam fone...
Mieliausia prisiglaust prie tako,
Kuris į niekur žvėrių pėdomis nuves,
Pradingsta prie pat liūno-
Gal čia niekas nebevaikšto,
Nebegeria vandens,
Kurio seniai nėra...
Kodėl šios vietos magiškos-
Ateiti traukia,
Kur net jokių pėdų nėra.
2009

Kas geriau



Kai vaikštau po miškus,
Kur paukščiai gieda,
Ar maudausi didžiuliam ežere-
Pasižiūriu, kaip saulė rieda
Bekraščiame dangaus skliaute.
Kai vaikščioju gatve,
Kur žmonės vienas kito nepažįsta
Ir skuba uždaryti durų,
Pasislėpt nuo svetimų...
Keistokos mintys man atklysta-
Geriau paklysti tarp miškų,
Negu nebepažinti greta esančių
Ir neturėti artimų.
2009

Pasidalinkim

Ne visada prisipažįstam,
Jeigu skauda;
Nerodom, jeigu krinta
Ašara karšta...
Pasiklausai-net ir giria
Dažnokai rauda,
O juodos šaknys virsta
Su žeme...
Ir nežinau, kada geriausia,
Kai vaikštai
Oriai, iškelta galva,
O gal geriau, kai veidą prausia
Pasidalinta širdgėla-
Visų tokia dalia...
2009

Vasario pabaigos minutė

20 metų sukakčiai



Kokia svarbi vasario pabaigos
Tylos minutė...
Trumpam sustingstu rimtyje -
Galvoju, koks gyvenimas
Tarsi voratinklis silpnutis
Ir negaliu suprasti,
Kaip trumpa sekundė
Pavirsta amžinybe nemaria.
Ilgiau neįstengiu pabūti,
Nes ašara tokia maža,
Kad sustabdytų jausmų griūtį...
O nedrįstu kažką sakyt prieš būtį,
Tiktai tvirčiau suspaudžiu lūpas
Ir sielos aimanai šnabždu,
Išsprūstančiai tylos minutę:
"Atleisk, jei buvo kas ne taip,"-
Svarbiausia-nepalūžti,
Išsaugoti nors atmintį,
Kol lemta žemėje man būti...
Kasmet sustingsiu dieną šią
Kaip medžio lūžtanti šaka.
2009

Dainuoju...


Jau nuo pat ryto
Taip vienodai sninga.
Prie lango limpa-
Lauke šlapdriba.
Pasilenkiu prie lapo,
Nukritusio po kojom,
Širdyje suvirpa
Melodija dainos,
Daug kartų prarasta.
Kažkas šį žodį
Pavadino"MEILĖ,"
O jis-gal paprasta tiesa,
Kad ieškau kito,
Panašaus į sielos dainą,
Kurią kasdien
Dainuoju nuo pradžių
Taisydama savo klaidas.
2009

2009 m. vasario 25 d., trečiadienis

Gyvybės ratas

Pasižiūrėjo į akis
Pavasario saulelė-
Šešėliuose blakstienų
Nusileido paslaptis...
Kur suoks, perės
Lizdeliuose paukšteliai,
O vėjas vaikelius
Šakelėse kaip sups...
Į atvirus upeliukus
Atskrido antys
Ir linksmai pliuškena,
Pataiso plunksnas,
Valosi rausvus snapus.
Taip vėl gyvybės ratą
Suka atsibudusi saulelė,
Jau daugel metų
Rausvina skruostus.
Jos šilumą sugauna
Mano delnas...
Pasiųskim laimės šypsnį
Į rytą raustantį
Dangaus kraštelį...
Tik nenuleisk, prašau,
Jos pasiilgusių akių.
2009

Girdžiu


O,kaip gerai,
Kad esam dviese
Ir nepriklausom nuo kitų-
Tarsi pasiremiu į ranką,
Atsitiesiu...ir vėl einu.
O kelio vienas kito klausiam,
Jei nežinau, kažkaip ir nesvarbu-
Vis tiek išeisim į palaukę,
Iš ten kelelis iki pat namų.
Sustoju, kur medeliai
Užpustyti snaudžia,
Ir jiems drauge visai ramu-
Tik senos eglės kažko rauda
Ir braška šaknys
Jau čia pat-girdžiu.
2009

Įklimpau

Kaip nenulūžta šakos,
Kada tiek prisnigo;
Gal baltas patalėlis-
Lengvas ir purus-
Tik šildo, myli ir apsaugo
Nuo vėjų įkyrių?
O miško vidury
Ilgai jo nenupurto
Ir pūpso tarsi kepalai
Eglutėms ant spyglių...
Kiek daug gyvenimo
Dar nežinau-
Kiekvieno ir neklausi,
Ar jam gerai, o gal sunku...
Pasiklausyti, pagailėti lengva,
Paguosti ir padėti-
Kaip keblu.
2009

Drebulėlė

Sunku būt vienišam,
Sunkiausia-atsiskirti,
Nes motinai visi vaikai
Kaip gražios gėlės-
Darželyje užtenka
Vietos kiekvienam,
Bet auga-vienos žydi
Visą vasarėlę, o kitos
Išsiskleidžia vakare,
O rytą pasitinka-
Žiedlapių visai nedaug...
Todėl ir pasaka
Apie Eglelės dukrą,
Mažą Drebulėlę,
Jau daugel metų
Sekama vaikams.
Bet nepritaiko sau...
2009

Blizgesys

Ne visada gražu,
Kas akina ir blizga;
Nesijauti turtingas,
Jeigu daug kažko turi...
Eini į žiemą, šaltis stingdo-
Jauti, kad nieko neturi.
Ir ledo blizgesys ištirpsta,
O sniegas baltas,
Kada pirmasis iškrenta,
Jo būna tiek nedaug-
Nespėji nusiprausti...
Ir tada skubi
Dar- prie gražiausio,
O balta balta
Tiktai atrodo iš toli...
Dabar gyvenimo tiesos
Jau nebeieškau-
Mažai kažko ir klausiu,
Seniai nublanko
Bet koks blizgesys.
2009

Dainuoju sau

Kiek daug dainų
Buvau išmokus;
Per šitiek metų
Visas pamiršau,
Tiktai lopšinę,
Kurią dainuodavo mama
Ir aš-savo vaikams,
Dar mintyse niūniuoju
Ir dar negimusiems-
Dainuoju netgi sau.
Girdžiu-kiti dainuoja,
Gal šimtą kartų išklausau,
Bet niekaip jų neatkartoju...
Kai neturiu kitų,
O vakaras nutyla,
Savas dainuoju-sau.

2009 m. vasario 24 d., antradienis

Vėjo bučinys

Parsinešu namo
Ant lūpų švelnų bučinį-
Pakrantės gaivų vėją
Iš ežero užšalusio bangų...
Kiekvieną dieną
Čia ėjau, skubėjau-
Panerti džiaugsmą
Vasaros šiltų dienų.
Gal nieko šiandien nelaimėjau?
O, nepakeis žiema
Saulutės spindulių...
Bet ko tada prie ežero atėjus
Į jo platybę taip žiūriu?
Taip laukiu ant šakų
Ir sniego lygumoj
Saulutės švytinčių zuikučių,
Patikrintų gyvenimo jausmų-
Kaip vėjo bučinių.
2009

Kaip jaučiasi seni

Kaip jaučiasi maži,
Žiemos kiek nuskriausti medeliai,
Kai nuogos rankos
Tiesiasi kažkur...
Gal nori pasisveikinti
Su eglute, kurios šakelės žalios,
Pabūti , pakalbėti,
Kai toks murzinas dangus.
Kaip jaučiasi maži
Ir iš toli atskridę
Vieniši paukšteliai-
Juk negirdėti jų giesmių.
Miške kalena
Tik margas genelis,
O kėkštas pritaria
Čaižiu balsu.
Kaip jaučiasi seni,
Kada pro langą žiūri
Mažam viengungio kambary?..
Turbūt vienodai-
Medis sulapos ir augs,
O jo žalia kepurė
Bus mažas džiaugsmas
Vienišoj širdy.
2009

Kaukės

Pasirenka žiema
Keistoką metą,
Kada pavasaris,
Ji sniegą pusto į akis.
Negi nebijo,
Kad kaukėti, kailiniuoti,
Juodaskrandžiai,
Užkūrę laužą
Ims ir išvarys?..
Šiandieną vaikiškos vaikštynės
Ir svetimtaučiais
Visi nori būt,
O ką kreivi keliai
Išginė iš tėvynės,
Be kaukės į namus
Ar bepareis?..
2009

Smalsumas

Pasikreipė diena ilgyn,
Bet girgžda sniegas
Už seklyčios lango...
Gal vėl ateina vėjas-
Pašaipūnas, juokdarys-
Klebena aklinai užvertą,
Šerkšnu uždengtą langą...
Gal mano, kad jis reikalingas
Ir visada bet kas atidarys?..
O aš parėmus smakrą sėdžiu;
Šviesu ir šilta kambary-
Ramybės neiškeisčiau
Niekada...už nieką.
Pralėk, nebelsk,
Bet pažiūrėsiu...
Šast ir jis.
2009

2009 m. vasario 23 d., pirmadienis

Pabūk su manimi

Skiriu Verutei

Seniausia, ne-vyriausia,
Pati geriausia širdimi-
Užaugome kita karta
Ant josios rankų,
Sutilpome ant kelių
Jaunesni visi.
O, nesakau, kad visko
Mums užteko:kol augome,
Bėgiojome basi ir alkani,
Bet visada žinojau-
Tavo geros, darbščios rankos
Pakels, jei šauksiu:
-Pas mane ateik, jeigu gali...
Prabėgo pusė amžiaus
Lyg viena minutė.
Žiūriu-pražilome abi...
Tos pačios akys
Ir dabar dar budi-rūpi,
Kad būtų man geriau.
O, ačiū tau už tai,
Pabūk su manimi,
Kiek leis lemtis.
2009

Palei kelią

Eilė puošnių eglučių
Palei kelią-žalia žalia...
Kankorėžiai nusvirę
Tartum aukso dirbiniai-
Tik gaila, kad retokai
Atskrenda paukšteliai,
Kas išlukštens, pasės,
Kur dygs vaikai?..
Išpurenau baltutį sniegą,
Bet žemės įšalas gilus,
O kietas molis šaltas žiemą-
Įsišaknyti jiems nelemta bus.
2009

Varveklis

Pavasaris. Varvekliai byra,
O naktį jau ne toks vaiskus
Dangus iš pat aukštybių žiūri-
Vėl šaltis lipdo varveklius.

Lyg rytas skambina, kada subyra,
Į trupinius suskyla atšvaitas gražus.
Prieš saulę tirpstantis varveklis svyla,
Į delnus varvina skaidrius lašus ...

Prie namo kampo prisiglausiu,
Gal šaltas vėjas neužklups?..
Varveklį storą nusilaužiu:
-Neliesk manęs, aš su ginklu.
2009

Bijau paslyst

Nemoku slėpt jausmų,
Atsiveriu tarsi versmė-
Giliau, plačiau, tolyn...
Bijodama piktų akių
Ranka užsidengiu akis
Tarsi varlytė,
Išvydus gandrą priešaky...
Nemoku stygų derinti
Ir ne į taktą šoku;
Paslyst bijau, kai prietema
Arba tamsi naktis...
Aš-saulės vaikas---
Dainuot seniai išmokau,
Kada ir dėl kitų
Suskausdavo širdis.
2009

2009 m. vasario 22 d., sekmadienis

Užgavėnių šventė

Greit Užgavėnių šventė,
Kai Kanapinis-liesas darbas,
Parvertęs storą tinginystę,
Kailiniuotą Lašininį,
Ant sniego tamsią naktį,
Kaip pikta nugalėjęs,
Didžiulį laužą užkuria-
SAULUTĘ-šviesią dieną
Šaukia į laukus, namus...
Gerai, kad puošia ŽEMĘ
Baltas lyg svajonė sniegas,-
Prie PLŪGO gretai
Darbščios rankos atsigaus...
Klaupiuosi maldai ant arimo
Su juodos DUONOS kepalu,
Ją prakaitu-DRUSKA barstau;
Senovės papročius, dainas
Į širdį pasiėmus
Kuriu savas,
Paskyriau TAU.
2009

Pusnyje

Kokie aplink didžiuliai
Balti sniego bokštai;
Gražuolės eglės
Stebi iš toli,
Kur vėjas neša
Miško dainą, kuri ošia
Kaip vandenynas,
Tik ji čia- ranka pasiekiama,
Tokia sava, graži.
Glaudžiuosi prie kamieno-
Balti žodžiai byra,
O mintys plakasi
Lyg sniego sūkury...
Kaip gera, kai randu
Parimusią beržyne
Mažytę eglę pusnyje-
Pas ją brendu.
2009

Prie kelio ąžuolai

Į mišką kelią
Saugo viskam pasiruošę
Lyg du kariūnai ąžuolai.
Kasdien einu pro juos,
Prakalbinu, nors labą dieną
Jiems nuo širdies tepasakau.
Negi papasakosi,
Kaip bemiegę naktį
Užgobė rytas
Saulės spinduliais.
Kaip vaikštau
Po miškus ir dieną
Praleidžiu su eglutėmis
Ir liūdinčiais kelmais...
Kaip laukiu nuo tavęs žinios,
Kaip bėga trumpos dienos
Ir kokie klampūs būna vakarai,
Jei nepaliečia mylinti ranka
Ir žodžiai nepaguodžia,
Prie miško vėl sutinka
Tarsi kareiviai du-
Galiūnai ąžuolai.
2009

Šimtamečiai

Labiausiai žavi
Šimtamečiai,
Nors raukšlėmis
Pasidengė veidai,
Susimetė į kuprą metai,
O akyse dar smalsūs žiburiai...
Ir rankos, lyg išsišakojusios
Gražuolės šakos,-
Kiek daug sutilpo jo glėby...
Gerumas-nedalinamas,
Nerasi jo ant tako...
Reikėjo eiti ilgą kelią,
Pabūti saulės spindulių
Nušvitusioje apsupty.
2009

2009 m. vasario 21 d., šeštadienis

Mažylės


Kaip glaustosi
Tarsi prie kojų
Apsnigtos mažylės-
Jų nematyti iš toliau...
Atrodo, lyg prie motinų
Vaikučiai krykštauja nerūpestingi-
Delniukais žarsto, pyla,
Į akutes prisiberia
Ir, kol visai užauga,
Lieka tik ištirpę
Praeities lašai.
2009

Juodos rožės


Ne kartą rankoje laikiau
Ir baltą, ir net juodą rožę...
Prie skruosto baltąją glaudžiau-
Jos kvapas sklandė kambary,
Ilgai užmigti jis neduoda...
Sapne tik vieną vardą ištariau,
O aidas atnešė gėlelę juodą.
Ir nežinau, kodėl likimas
Neatnešė nei džiaugsmo, nei paguodos
Ir juodą rožę sapnavau dažniau.
Tik po ilgų gyvenimo klajonių
Tarsi iš juodo sapno nubudau-
Kaip veltui baltą rožę saugojau,
Galvojau, kad ji bus
Gyvenimo graži,
Neišsipildžiusi svajonė...
Dabar matau-apsirikau.

Pasipuošęs

Taip noriu kartais,
Nors trumpam,
Pabūti iš visų gražiausia;
Į veidrodį ilgai žiūriu-
Pasitaisau mažytę garbanėlę
Ir pati sau net mirkteliu...
Kuklumo nebepaisau-
Juk moteris esu.
Bet visada stebiuosi
Girioje medelių
Ir žolynėlių gražumu-
Net mažas
Tarsi vabalas kelmelis,
Kai žiemą pasipuošęs,
Būna nuostabiai gražus.
2009

Be kepurės

O, kokia mėlyna
Dangaus kepurė,
O ausyse eglutės-
Aukso auskarai.
Kada žiūriu
Užvertus galvą,
Nuslenka ir man
Net ant pečių
Nelaikoma kepurė
Ir stovime pamėlę-
Aš ir sniego dribsniai
Ant plačių šakų
Sušalę gabalais.
O, kokios aukštos,
Kai iš viršaus
Į mane pasižiūri,
Bet kartais apačioj
Pabūti net geriau,
Nesiaučia vėjas
Ir nenumuša kepurės-
Vis tiek nesieksiu
Mėlyno dangaus.
2009

Arimas

Žiemužė paslėpė arimą-
Pernykščio derliaus
Paliktas žymes.
Ant sniego balto
Tik šešėliai rymo,
Lyg smėlio laikrodis
Skaičiuoja LAIKĄ-
Kiek dar pavasarių
Man lemta švęst...
Kiek plyti dar nepaliestų dirvonų,
Kuriems gal laiko neturiu,
O gal dažniau
Pritrūksta valios, norų...
Nueiti suarta vaga
Labai smagu.

2009 m. vasario 20 d., penktadienis

Baltos pėdos

Mažytės gėlės
Niekada nepasiduoda,
Užgrūdina jas šalnos...
Nieko nebijai,
Kai bėgi žiemą
Ir basom per sniegą,
O baltos pėdos
Gilios pasilieka...
Ir kam dabar bepasakysi,
Kad mažas ir bejėgis
Visada buvai.
Gal nežinai,
Koks jausmas lieka,
Kai laikas
Gludina lyg akmenį
Aštriai, šaltai...
O metai lyg upelis bėga,
Smiltelėm užneša-
Tik žiemą primena ledai.
2009

Pavėlavusi žiemos pasaka

Per visą žiemą laukiau
Balto balto sniego,
Dabar jo katinėliams
Ligi pat ausų.
Matau, kaip brenda jie
Per purų sniegą-
Užpustė, nebėra pelių takų...
Prisnigo ir vaikaičiams
Šviesią pasakėlę-
Apie Rainiuką ir kitus turiu,
Kaip vasarą jie vaikšto
Uodegas iškėlę-
Visai tada net būsto nereikėjo,
Lyg sakė:"Tik neklausinėk,
Kur aš einu..."
Dabar sriubos šlakelis,
Gerai ir mėsos gabalėlis-
Pro užraitytą ūsą
Niekas nepaspruks...
Nerūpi jiems tos ilgos,
Nors ir gražios pamokėlės,
Kad reikia eiti gaudyti pelių.
Geriau prie krosnies
Saldi miego valandėlė
Ant visada šiltų grindų.
2009

Pagrobtas grožis

Ir žiemą žydi
Kambarinės rožės-
Joms šilta, nors ir saulės
Tiek nedaug...
Tarsi pagrobtas
Šis raudonas grožis-
Atsižiūrėti negaliu,
Ant savo stalo pastatau.
Stiprus tas nuosavybės jausmas,
Pasipūtimas ir ne svetimas-
Klausau, kaip skamba
Žodis, jau nubėgęs,
Ir savęs paklausiu,
Ar viską juo,
Ką širdyje turiu,
Jau pasakiau.
2009

2009 m. vasario 19 d., ketvirtadienis

Ar sniego gniūžtė


Saulutė melsvą dangų
Rateliu apėjo
Ir suka vakarop,
O spinduliai-žemyn,
Pro šakeles ant sniego
Lyg šypsnis nubyrėjo-
Ir nežinau, ar šerkšną
Nusipurtė, ar šviesą
Įžiebė širdin...
Į purų sniegą
Delną ir akis panėriau
Ir švistelėjo blyksnis,
Sužėravo lyg ugnim.
Kada į dangų pažvelgiau,
Skaisčiame mėly
Kabojo sniego gniūžtė
Ir su manimi žiūrėjo
Į saulę, kuri šilumą pasėjo,
O kaip be jos
Mes eitume pirmyn...
2009

Žiemos šviesa

Lyg į svečius šviesa ateina,
Kai saulė dovanoja spindulį
Ir žiburėliai šoka ant pusnių;
Su ja ir į namus gerumas,
Džiaugsmo svaigulys pareina-
Atversiu sielos langus ir duris...
Pašoksiu valsą baltai galvą padabinus,
Šokdins jaunasis-sniego sūkurys,
O groja vėjas šiaušdamas pusnynus
Ir beldžia tarsi būgnai tvinksniai smilkiny...
Visas nuo pusnių žvaigždeles surinksiu-
Kokia šviesi žiemos naktis!
Ištiesk man ranką, nors dalelę laimės
Šviesų rytą su tavimi pasidalinsiu,
Nunešim ir kitiems, tegu visi matys.
2009

Pušynas

Šilai,pušyno kvapas sodžiuj
Ir tylūs tylūs vakarai,
Kur ąžuolai, prie kelio apsistoję,
Per žiemą saugoja lapus-
Jų gilėmis miške vaišinasi šernai.
Savo vaikus brandina uosis,
Kad jie nepadarytų daug klaidų,
Siūbuoja visą žiemą puokštę-
Didžiuojasi geltonu vainiku.
O kas grožiu ir rūpesčiu aplenkia
Pušelę liauną, papuoštą vainiku žaliu,
Tarsi jaunamartė su rūtom
Nurausta prie berželio balto-
Gėriuosi jos kamienu išlakiu;
Po kojomis kankorėžių skiautelės
Įmirkusios kvapniu sakų kvapu.
Aikštelėse per žiemą spurgelius
Lyg vėliavėles pakabinęs
Lazdynas saugomas lyg milžinų;
Ruduo jo riešutus seniai nuskynė-
Dabar žiemos delne išsirpęs,
Savo prigimtį apgynęs,
Sulauks naujų.
2009

2009 m. vasario 18 d., trečiadienis

Vėjo daina

Šokuoja per pusnis saulutė,
O vėjas vejasi greičiau-
Aplenkia ir sniegelį pučia
Jai į akis, dar šilumos nedaug...
Kaip akys pasiilgo saulės,
Geltonų jos ilgų plaukų-
Paglostyčiau kiekvieną
Mažutėlę sniego saują
Nuo švytinčių baltų laukų,kalnų.
Pasėmiau žaižaruojantį pasaulį,
Bet vėjas nupūtė snaiges...
Juk negaliu aš galynėtis
Su galiūnais ir mažytę laimę
Sau parsinešiu lūpose-
Tik vėjo nešamas dainas.
2009

Dažnai viena

Dažnai viena
Tarsi prieš veidrodį
Prisėdu...
Pro sielos langą
Praeina lyg šešėlis-
Tai mano antrininkas
Ir mano atmaina.
Netyčia į save
Akis pakėliau-
Per širdį nuvilnijo
Šiluma...
Gal žvakės svylanti
Šviesa?..
Tada tik savo rankom
Galvą pasirėmus
Pasilenkiu prie stalo
Su skaudžia daina.
2009

MOTINA

Skiriu Angeliutei ir kitoms motinoms...

Žiūriu į MOTINĄ,
Kuri ant savo rankų
Kūdikėlį tarsi laimę supa-
Tą paveikslėlį
Prie savęs kasdien turiu.
Galvoju, kiek reikėjo jai
Prie sergančio suklupus
Nušluostyt ašarų-
Ištryškusių ir susimaišiusių,
Jų abiejų-akių.
Tik motina pirma galėjo sekti
Ir paskui sūnų-
Visada kančių keliu,
O kam kitam jėgų užtektų,
Jeigu ne prigimtinė Meilė
Šauktų prie vaikų.
O motina, suklupusi prie kryžiaus,
Savaime jau yra šventa...
Ir jeigu moteris to nepatyrė,
Nežino, ar ji-Motina yra.
2009

Sugrįžimas

Nežinom, kur rytoj išeisim...
Toli toli susikerta keliai
Ir su kokia našta
Ar netektim pareisim,
Jeigu išvis sugrįšim,
Nesuklupsim pakeliui.
Gal vienus suvilios
Lengvi takeliai,
Iš anksto pabarstyti,
Pakvies prie stalo žiburiai-
Kitiems prie kojų
Išsiraitęs kelias
Neleis prisėsti, eis tolyn...
O trečias veda į pirkelę,
Kurioj užaugome basi,
Kur motinos ir tėvo
Akys geros užgeso,
Bet čia amžinai
Sugrįžti kvies.
O ketvirtuoju, kas nuėjo,
Ir į tėvynę nebegrįš...
Ir nežinau, kurie iš jų laimėjo-
Visų juk bus viena lemtis.
2009

Mokyklos varpelis



Į mokyklą,kai ėjom
Nežvyruotu keliu,
Jei kas būtų pasakęs,
Kur prisėsti turiu.
.
Čia pirmoji raidelė
Ir pirmoji klaida-
Nuo vaikystės laiptelių
Išėjau kažkada.
.
Driekėsi rytmečio žaros
Sakėm, eisim kartu;
Suskambėję varpeliai
Šaukė eiti toliau...
.
Po kiek metų sugrįžom,
Kur dar lakstėm basi,
Neskaityta dar liko
Šios raidės paslaptis.
.
Nesugrįšim prie lango
Jau vaikų pėdomis-
Laikas pakeitė vardą
Į vaikystės duris.
2009

2009 m. vasario 17 d., antradienis

Žiemą pasveikinu


Žiema dar šėlsta,
Pusto sniegą
Lyg būtų vietos
Žemėj per mažai.
Nugludina kupstus
Kalnų viršūnės
Dar be sniego-
Prie durų girgžda
Skiauterėti sūkuriai.
Namie prie židinio
Taip gera,šilta
Ir žiemą sveikinu ramiai;
Prie slenksčio
Su rože pasitinku ją-
Atversiu tau duris,
Sušilti pas mane ateik.
2009