Debeikiai-mano giminių,
Tėvų kapeliai,
Kur ant kalnelio budi
Tik balti beržai...
Jų nugebėtos šakos
Pasiskųsti gali,
Kad negalės svyruoti,
Kaip kiti jų broliai-
Balti gražuoliai
Miško milžinai...
Pasodinu kasmet čia po gėlelę
Ir artimieji tarsi kalba,
Primena, kas gero buvo
Mano-jų kely,
Pakalnėje čiurlenantis upelis
Kažkur nusineša mintis...
O, kad naujai sugrįžti reiktų,
Ilgiau klausyčiausi kalbų,
Bet nekartojame nė aido žingsnių-
Kaip negali išvengti
Ir gyvenimo klaidų.
Beržai tik prie kapų palinksta-
Susipina mano malda
Su lapų ošimu.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą