2008 m. gruodžio 30 d., antradienis

Drauge




Naujųjų metų naktį
Laukiu didelio stebuklo ,
Kad aplankytų fėjos ,
Naminukai su visa svita...
Atsidarytų dangaus vartai
Ir į žemę nusileistų
Mėnulio pilnatis su Vakare.
Einu pasižiūrėti ,
Kur paukšteliai tupi ,
Kaip teka neužšalus Urvena...
Girdžiu-Naujieji pirštu stuksi:
-Įleisk, ar lauki tu manęs ?
Ateik, kiekvieną pasitiksiu ,
Ištiesiu šiąnakt ranką-jus kviečiu ...
Ir degs žvakutės-akys šviesios ,
Nes kokios šventės be svečių.

Dovanėlė

Visiems po gurkšnį šalto oro
Tarsi šampano išputojusio srovės...
Naujametinę naktį jums linkiu
Prie sugalvotų norų-
Nusviesti gniūžtę balto sniego
Iki didžiosios paslapties...
Tik pažiūrėk,kaip šviečia
Eglės-žvakės
Ir pasišildyk prie žvaigždės.
Jos niekad niekam laimės neatsakė -
Nukrinta, išsipildo norai ,
Nunešami prie ateities erdvės.

Palaima

Dažnai net pagalvoju ,
Kad šis miškas šventas...
Brūzgynai ir kelmai-
Tik priedanga slapta ,
Kol rankų, kojų
Niekas nesupančioja
Ir laisvas takeliu žengi ,
Ar saulė šypso ,
Ar prasideda delčia...
O pamiškė-užuolaidos ,
Kurias ne kartą
Praskleidusi tik dilgėles mačiau.
Tikėtis, kad yra palaima ,
Tiktai apgaulė dėl kitų-
Ne sau...
2008

2008 m. gruodžio 29 d., pirmadienis

Pasidavė?



Dažnai prisėdu ant upelio kranto ,
Nuo upės skardžio
Žvelgdama žemyn matau ,
Kaip keičiasi vandens
Ir dugno akmenėlių spalvos-
Apsamanoję stūkso pastoviau...
Nei jūros, vandenyno neįžvelgsi ,
Pačios širdies jų nemačiau-
Tik bangų keteros iškyla
Ir kažkur nuplaukia ,
Todėl tokių labai bijau.
O apsnigtos net ir balutės gražios-
Nereikia joms per daug erdvės...
Būriais aplink jas nendrės auga
Ir savo gyvastį išsaugo-
Visada sulaukia ,
Kada VANDUO pakvies .
2008

Prabėgę metai



Kaip ekrane prašoka metai ,
Paglostau plaukus-jau žila...
Tarp pirštų byra baltas šerkšnas-
Išvaikščioti keliai net ir nakčia.

O dėl naktų neišmiegotų-sotūs ,
Kiek išbraidyta rytmetį rasų...
Kai vasara visus rudai paglosto ,
Ruduo sugūra pilku grumsteliu.

Ir vėl žiema-prie savo sosto
Saulutė šaukia spinduliu rausvu
Ir auksu žiba sniegas-nakties mostas
Nebūna po tiek metų toks skaudus...
2008

Baltoji nuotaka

Kaip saulės laukiu žiemą ,
O ji nudažo nepaprašius
Ir dangų, sniegą, apsnigtas šakas.
Tarytum visas kaimas miega-
Tokia graži šio vakaro tyla...

Oi, kokie trapūs
Šie balti spygliukai...
Palietus subyrėtų
Į mažytes žvaigždutes ,
O kito karto vėl kada sulaukčiau-
Žiūriu sugniaužus
Į kumščius rankas.


Net pušys gėlėmis pražydo-
Žiema žavi lyg nuotaka balta ...
Prisiglaudžiau, atrodo, prie kamieno-
Ant veido taip maloniai snigo ,
Parnešiu žiemą širdyje.

2008 m. gruodžio 27 d., šeštadienis

Dar neužmigo

Nors medžiai jau seniai be lapų ,
O tarp kamienų ,dar toliau- erdvė...
Ir tuštuma- tik medžio žievę ,
Riešutą kažkas lukštena,kapsto
Nematomi slapukai žiemiškam miške.
Kiškelio pėdsakų zigzagai išsibarstę
Tarp rudų lapų, samanų žalių ,
Kiškio kopūstai snaudžia susitraukę ,
Kurių tikrai joks kiškis neragauja
Dėl jų lapelių, nors ir po sniegu
Gražiai žalių, bet ir rūgščių...
Kukurdvelkiai lyg Rojaus obuoliukai
Iš tolo pūpso nesumindžioti šernų ,
Nes niekada po ąžuolu neauga-
Pasislepia eglių šešėliuose ir tarp kelmų.
Nemiega miškas- tiktai žiemą laukia
Pavasario ir atsikrato nekviestų svečių.

2008 m. gruodžio 26 d., penktadienis

Sušaudyta giria

Seniai viena-prie žemės prisiglaudus,
Priglaudžia vienišus kitus-
Dar vasarą žole gražiai apaugus ,
O žiemą miškas visada tylus...

Dabar tiktai žvėrelių pėdos aiškios-
Ant sniego trikampėliai-daug ir apvalių ...
Bet šiuo metu mažai kas šiaip sau vaikšto ,
Baisiausias žvėris-šautuvas ir jo žmogus.

Per girią aidi stirnos baimės šauksmas ,
Vaitoja jai pritardama sušaudyta giria...
Kaip reiks rytoj ten koją kelti?-savęs klausiu ,-
Ant sniego- kraujas su žiaurumo žyme.

Su Naujais!

Galbūt nemokame mylėti ,
Kas žemės-motinos mums duota ,
Nemokame dalintis su kitais
Nei džiaugsmo, nei giesmių ,
Paukštelių padainuotų ,
Neatsiliepiam į jų šauksmą ,
Aidinčio žaliais miškais...

Nelyginant srovė sraunių upokšnių
Išliejam ilgesį tarsi žievė-randais...
Pamirštame dažnai
Net savo artimiesiams padėkoti ,
Kol būname drauge laimingi...
Visi metus skaičiojame juk tais pačiais ,
Iš po žiemos sniego
Atsibundančiais pavasariais šiltais...
Atleisk,jei kam nespėjau padėkoti
Ir nepasveikinau dar su Naujais.

2008 m. gruodžio 25 d., ketvirtadienis

Švenčių stalas



Nusviro eglių šakos žalios ,
Apsunkusios po sniego apdaru kukliu-
Nutilo miškas prieš Naujuosius
Skaičiuodamas išlikusius medžius...
Tie patys ir mažieji klauso ,
Iš kur vėjelis siaučia-pietys ar šiaurės -
Jiems labai svarbu ,
Gal šaltį atpustys į bąlančias palaukes
Ir ežerus užtrauks storu ledu...
Juk medžių šakos-tarsi mūsų rankos ,
Jei neapglėbs savųjų,artimų ,
Nebus laimingos niekam šventės
Ir baltas stalas bus tylus.
2008

Trupiniai



Atėjo laikas ,
Kai diena pradės ilgėti ,
Dažniau saulutė
Spindulius paskleis-
Pradėsiu vėl pavasario ilgėtis
Braidydama pusnių kupstais...
Pro eglės spygliukus
Gražu žiūrėti ,
Nors balzganas dangus
Ir žalumos mažai ,
Bet nebereikia niekur
Man skubėti-
Užaugo ir išskrido
Iš namų vaikai...
Dabar tik šakeles paglostau-
Ant rankų byra
Gaivūs ir šalti
Baltučio sniego trupiniai.
2008

Kalėdų Senio dovanėlės



Senų pirkelių
Vienišos aikštelės ,
Prie pamiškės takelių ,
Apsnigtų kelių...
Eglutės laukia ,
Kad ateis Kalėdų Senis
Su dovanėlių
Dideliu maišu...
Su juo dar atstraksės
Pilkas kiškelis ,
Atskris ir kėkštas ,
Ir genys kartu...
Gražu, kad spingsi
Pro langą švieselė-
Vaikučiai laukia
Dovanėlių -saldainių ,
Pasakėlių ir žaislų.
2008

2008 m. gruodžio 24 d., trečiadienis

Šilta žiema



Šilta žiema...meškutė kelias-
Nuo ūsų nusipurto sniegą ,
Per visą girią užriaumos...
Po kojom smenga samanų kupsteliai-
Trumputę dainą zylė pagiedos.
Apsidairau- miške kiškelio pėdos ,
Po eglėmis grioviai šernų knislių ,
O iš po sniego stirnos kasė žolę,ėda-
Visi nelaukia šalčių didelių...
Kaip greitai trumpos žiemos dienos bėga ,
Lyg kiškio uodegėlės
Sušmėžuoja, dingsta tarp kulnų...
Iki pavasario braidysiu dar po sniegą ,
Išbudinsiu meškutę iš kelmų.
2008

Priimk mane



O,koks gražus pasaulis!
Ir koks stebuklas kiekvienam
Akių ir sielos šventinė šviesa-
Ji šviečia iš kiekvieno lango ,
Žvaigždelėmis pasveikina
Kiekvieną, žiūrintį į dangų ,
Su meile glosto šąlančias rankas.
Ateik prie stebuklingo sosto-
Betliejaus kviečiamas ramybę rask...
Nenešk tik ypatingų dovanų ,
Surask gražiausią žodį ,
Kuris į širdį pasibelstų-
''Labai Tave myliu
Ir Tavimi tikiu,priimk mane"...
2008

Gimimo palaima



Gal kur yra Kalėdos ,
Kur MOTINA nejaustų skausmo
Ir rūpesčio dėl ką tik gimusių vaikų-
Juk dar nežino kuo vardu
Ir kaip naujagimį pašaukti ,
O jis skardena trobą savo balseliu...
Be nuojautos gilios
Lyg sniego ant palangės ,
Užgimsta MEILĖ širdyje-
Su ja ir begalinė baimė ,
Kad sektųsi vaikeliui ,
Nebūtų kryžiaus kelyje...
Laimingų Tau Šv. Kalėdų ,
Ramios nakties prie lopšio-
Amžinos visų lemties .
Papurtysiu šakelę balto sniego-
Palaimą motinoms gal jis atneš...
2008

2008 m. gruodžio 23 d., antradienis

Žiemos peizažas

Seniai žiemužė
Į svečius ateit galėjo ,
Bet gal nepakvietė ,
Gražiai nenulenkė galvos ,
Kad pavėlavusi
Ir baltą rūbą
Tik dabar dėvėdama atėjo ,
Pasėjo balto sniego
Prie kiekvienos trobos.
Meluočiau,jei sakyčiau ,
Kad nelaukiau-
Kaip spindi saulėje
Kalniukai ir miškai ,
Senos trobelės stogas baltas
Net iš toli atrodo išdidžiai.
Balta spalva minčių neblaško-
Pusiausvyra gamtoj,širdy...
Medžių kamienai parudavę
Spindi lyg iš vaško ,
Palaiminti tylos, geri ,
O šaknys dar ilgai miegos-
Per visą žiemos naktį-
Šiltai...po pusnimi.
2008

Linkėjimai

Net iki pat ausų
Užsitempė gėlelės
Sniego paklodę-
Gal ne tuo kampu ,
Jei kyšo, matosi kojelės
Ir nugarėlės kur ne kur...
Gerai, kad džiugina krašteliai
Žaliu ir pasipūtusiu lapu-
Greit pusnys taip užaugs ,
Kad nė langelio
Nebus į jų šiltus namus...
Dabar padovanosiu nenuskynus
Tau žalumos -
Nuo vasaros linkėjimai:"Gerų dienų!"

Drąsa



Mažieji ąžuoliukai tokie drąsūs-
Nebijo vėjo ,nei šalnų.
Neatiduoda greitai ,
Ką dar neseniai atrado-
Lapelių ant liaunų šakų.
Tai kas, kad žiemą nežaliuoja ,
Pageltę šnara ant spurgų...
Pakeis pavasarį naujais vėliau ,
Kai pievos jau žaliuoja.
Gal taip subręstama lengviau?..
Skuba pritinka karštakošiams-
Kada pats priimi geriausius sprendimus ,
Esi ir atsakingas, kas pamokys ,
Jeigu labiausiai myli
Tik savus lapus.
2008

Varvekliai




Ledo varpeliai, atitrūkę
Nuo šakelių, skamba ,
O ant keliukų taip slidu ...
Rudens lijundra
Kupstelius pridengia ,
Sustyra dar žali stiebeliai ,
O ledokšniai žiba
Ir ant jų...
Ruduo saulutės neprileidžia
Prie žemės skruostų apvalių ,
O gal todėl jos ašarėlės krenta ,
Sušąla virsdamos ledu...
Nudužusią skaidrią skiltelę
Pasiimu ant delno ,
Prie širdies glaudžiu...
O, nesvarbu, kad šaltis gelia ,
Nors kiek palengvinu
Gan sunkią tavo dalią-
Linksmiau, kada žinai ,
Kad esame kartu.
2008

2008 m. gruodžio 22 d., pirmadienis

Visų namai


Bebrų laužai
Prie vandenų pritilo-
Kaip jie gyvena šaltuoju metu ,
Kada pusnynai prie namų iškyla ,
Kai nenueina į miškus...
Kokius sapnus
Sapnuoja jų mažyliai ,
Kurie dar nebėgiojo
Po tėvų takus...
Visi ,kurie pavasarį atgimę ,
Pasveikina gimtinę ,
Įsižiūri į griovius ,
Pasirenka gražiausią drebulyną...
Taip tęsiasi kiekvieno ,
Net ir mūsų, pažinimas
Ir išlikimas po dangaus skliautu.
2008

Tik vėjas

Kai pasisiūlė vėjas
Palenktyniaut su saule ,
Aplėkti žemės rutulį greičiau ,
Nusišypsojo tik Olimpo kalnas-
Tušti šio pagyrūno pažadai.
Rytys pašoko patekėjus saulei
Ir nusirito per laukus
Aplenkdamas miškus ir kalnus ,
O kad greičiau-per slėnius
Ir dykumų kalnagūbrius plikus.
Pakilo ir Pietys, nieko nesakęs
Pusbroliui Vakariui ,
Kad pasivytų, užmigęs buvo lig pietų ,
Sparnuotus audros žirgus pasisamdė-
Nurūko viesulu virš debesų.
Šiaurys ,kai sužinojo tokią žinią ,-
Gal šarka išplepėjo paskalas kitų ,-
Pašoko iš gilių pusnynų ,
Šiaurės pašvaistę nuskraidino
Net iki pat ugnikalnių karštų.
Belėkdami greičiu ,
Kurio dar nieks nežino ,
Jie susitiko prie Neptūno -
Didžiojo vandenyno šniokščiančio- namų .
Didžiulio viesulo išjudinta
Laiko srovė iškilo ,
Prasiautusi pro išsigandusius žemynus-
Prie Saulės sosto tik nurimo ,
Nuskubėjo ...
Pranešti amžinos žinios ,
Kad niekas dar nenugalėjo
Gyvybės, Meilės ir Šviesos.
2008

2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Gera šypsotis



Ir kaip išmoksti
Kiek laisviau ,
Be rūpesčių šypsotis...
Ir sau - kitus pasveikinti
Su saule ankstyvais rytais.
Kad taip galėčiau
Dar be jokio nerimo paglostyti
Vilkabirbes-o švelnūs
Jų pilki pūkai ,
Iš burbuolių ištrūkę ,
Pakutena nosį ,
Tarsi juokaudami pasiūlo
Paskui vėją skristi ,
Kur nulėkė mažieji
Jų lengvi vaikai.
Gal aplankys ir žiemos
Baltą pusnių sostą...
Argi suskubsiu aš ,
Kad ir su šypsena , su jais?
2008

Ilgiausia naktis



Pražilo miškas
Prieš pačias Kalėdas...
Galbūt -tai advento
Jau paskutiniai
Varpo dūžių atgarsiai.
O aikštėse, vaikų kampeliuose
Ir prie bažnyčių prakartėlėse
Nutilo eglės, Dievo avinėliai
Jau laukia valandėlės ,
Kada atsiveria stebuklai
Ir iš dangaus prabyla angelai.
O šią ilgiausią metų naktį
Klausyk, gal kalba tarp savęs
Naminiai gyvuliai ,
Bet , ką širdy išgirstam ,
Niekam nepasakom ...
Todėl gal per anksti
Pražilo man plaukai.
2008

2008 m. gruodžio 20 d., šeštadienis

Sniegelis


Sniegelis papuošė eglutę
Prieš Šv. Kalėdas -
Tik pažiūrėsiu,nešiu dar namo
Jos baltą spindesį ir vėją ,
Šaltuką- masinantį,gaivų -
Nuo pakelės,atbėgusios
Lig pat šiltų namų...
Prie žvakės užstalėj susėdę
Dalinasi visi po truputį
Eglutės kvapą žaliųjų spyglių-
Numargina ant stalo ,
Ir žvaigždėmis nusėja
Skaisčiai baltą staltiesėlę...
Ištiesk man ranką-
Meilės padalinsiu trupinėlių
Ir šilumos ,neblėstančios ilgai ,
Nuo pat širdies ir atminties akių...
2008

Odisėjo keliu



Nedaugelis iš mūsų
Pakartoja kelią Odisėjo -
Nedaug namus palikę
Leidžiasi į mūšį dėl draugų
Ir garbę paverčia idėja ,
Dėl ko ir žūti būna nesunku.
Labai dažnai pritrūksta laiko ,
Kai neša buitį ,o ne būtį -
Tai,kas amžina, ant drebančių pečių ,
Nes bijosi nepalankaus likimo-vėjo ,
Kiklopo vienaakio,kurį gali įveikti ,
Jei ne narsa ,tai gudrumu...
O neišgirstame dainų sirenų ,
Jei namų slenkstis būna per status.
Ir nepajuntam švelnaus žvilgsnio
Nausikajos,kuriai nesvetima aistra
Ir Moters amžina dalia
Ir priedermė darbščios kūrėjos ,
Neužsukam į Kirchės nuostabios namus.
O virš galvos dievybė sklando-
Tam,kas prisikėlė,malonės,išpirkos Dievų.
Tik tas pasiekia išsvajotą krantą ,
Kuriam paklysti būna nebaisu.
Didžiausia Dievo dovana-tikėjimas ,
Kad net ir ubagu parėjęs
Atrasi tai,ką palikai išėjęs-
Išsaugotus širdy jausmus.
2008

2008 m. gruodžio 19 d., penktadienis

Seni klodai (S.Gedos atminimui)

Dažniausiai gręžiamės
Nuo seno kelmo-
Už jo eglutė- tai tikrai graži...
Kai susitinkame
Akis į akį su kančia ,
Kitų problemos
Labai įkyrios darosi -
Geriau jų neprimink...
Žmogaus branda-
Ne vien tik švenčių tostai ,
Apdovanojimai,plojimai ir garbė ,
Bet susikaupę patyrimo klodai ,
Kuriuos vienam sunku
Atkasti ir pasiekt...
O liaupsių niekada negaila ,
Kada pušelių tyloje
Nusiima garbingai kepures-
Tiktai po to kūrybą jo paskaito ,
Nes nebėra kam pavydėti
Jausmo,proto ir sėkmės.
2008

Kalėdinė labdara

Šalikelėse smėlis prie asfalto ,
Supiltas ,atvežtas iš tolimos duobės ,
O pravažiuojančios mašinos
Griežia metaliniais stabdžiais-
Gyvename geriau nei amžiuje akmens...
Tik paukščiai skrenda...mes važiuojam-
Net palydovuose ekskursijos ,,okei",
Naujai atrandami kasdieną žemės lobiai
Seife apsaugoti po užraktais keliais...
O kiemuose vaikai bėgioja plikabambiai ,
Šiaip taip apkarstyti dėvėtais skudurais ,
Nemokamos sriubos benamiui šaukštas
Daug kam pavirsta pramoga-ragauja
Ir giria ,kad labai skanu,gerai...
Juokingos tos gyvenimo grimasos ,
Tikriausiai, jeigu jas tik iš šalies matai ,
O žvyrkeliais,keliais asfalto
Vis labdaringi karavanai tęsiasi-
Važiuoja garbios ponios ...
Šalikelėm,per smėlį lyg kiškeliai
Kalėdų dovanėlių bėga alkani vaikai.
2008

2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis

Laimės blyksnis



Vėlyvą rudenį
Kiekvienas žalias lopas
Tarp nurudavusių stiebų ,
Nukritusių ir be gyvybės lapų
Atrodo tarsi laimės žybsnis-
Mažytis džiaugsmas atvirų akių.
Netgi liemuo berželio balto
Vien prisilietus šaltas ir slidus ,
Todėl žiūriu į žalią kupstą meldo ,
Lyg vasaros spalvas geriu...
Toliau ir eiti niekur nebereikia ,
Paglosčiusi jo plaukus nustembu-
Jis primena,kad vasara-jaunystė
Dar kartą jau prabėgo ir negrįžta
Su tuo pačiu srauniuoju upeliu.
2008

Sušaudyti paminklai

Viduramžių kariai šarvuoti ,
Palyda jų-ištikimi žirgai ,
Prieš saulę spindi pentinuoti -
Į juos dar šauta neseniai...
Ir niūrios mintys mus aplanko ,
Kai šaudomi žmogaus stebuklai-
Jo atmintis,pavirstanti žaizda .
Tada tikrai į ateitį nejojam ,
Kai praeities istorija tokia trumpa.
Pavargę karžygiai tartum sustoja-
Nežinomi vardai ir lieka čia...
2008

Žmogaus istorija



Jeigu neskirsto
Amžina būtis
Jauno ir seno ,
Pasirenka tiktai lemtis-
Gyvybe džiaugiasi ,
Ilgai gyvena ,
Kieno ilgam
Išlieka atmintis.
Pasiimam dažniausiai Dantę-
Iš jo alsuoja išmintis ,
Žmogaus gyvenimą
Trejybėje suskirstęs
Dėl mūsų ydų
Bado kiekvienam akis.
Dažniausiai skaitom ,,Pragarą"-
Gal jaučiam kančią ,
Gal ji arčiau širdies...
Kiekvieną dieną
Žiūrime į dangų ,
O rojų matom
Tiktai iš šalies...
Labiau nei Don Kichotą-
Mylim Šancą Pančą
Dėl jo geros širdies.
Kas buvo pasakyta,, Odisėjoj"
Apie žmogaus istoriją
Lig pat mirties ,
Visi išminčiai
Maža ką pridėjo-
Tiktai paantrino ,atkėlė...
Arčiau mūsų buities.
2008

Iš vieno kelmo



Visus gyvenimui atlydi
Ta pati vaikystė-
Pirmieji žingsniai būna
Net su dideliais gumbais...
Iš vieno kelmo augę
Kiek vėliau išklysta
Visai kitais keliais...
Net vienas kito nepažįsta-
Tik lieka atminty vardai.
Ir šauk nešaukęs-
Vieno kelio nebėra ,
Dažnai ir vienišas eini.
Gerai,kad bėgdami nepasiklysta-
Net vieno medžio liemenys keli...
Tik motina ilgam ilgam
Sustingsta šalia kelio ,
Kuriuo vaikai išbėgo dideli.
2008

2008 m. gruodžio 17 d., trečiadienis

Nepasiilgstu ramybės

Gamta iš anksto
Ruošiasi ramybei.
Žiema-tai vakaras tylus ,
Kai nebraidai
Per gilų sniegą ,
O atrandi į širdį
Atlapus vartus...
Jeigu kasdien
Galėtum jausti ,
Koks oras rudenį skaidrus-
Pirmuoju sniegeliu
Kasryt galėtum nusiprausti ,
Atrastum džiaugsmui ,
Polėkiui naujų jėgų...
Visai nenoriu tylumos ,
Ramybės apgaulingos ,
Kai nebėra jokių minčių ,
O virš galvos
Tik sninga sninga-
Ir migdo paskutinius
Siekių likučius.
2008

Nepamiršta



Kokia graži atsiveria vaikystė ,
Kai pamatau ją iš toli-
Kaip ryto vyturėlis,saulės blyksnis ,
Nes tamsūs klystkeliai jau pamiršti...

Tarsi sapne brendu vis į mokyklą ,
Kur pamokėlės,piešinukai ant suolų ,
O pusnyse saulutė tarsi krykščia
Su daugelio vaikų balsų...smagu !

Kalniukų nuokalnės-bandelės
Žėruoja pabarstytos cukrum-sniegeliu ,
O supustytas sniegas mane kelia
Ir bėgu ,tarsi ant sparnų skrendu.

Dabar vėl per pusnis pūškuoju ,
Kai įkrentu į jas lig pažastų ,
Žiūriu -pušelės iš manęs kvatojas:
-Kokia buvai,tokia esi,aaa-ūū!..

Tik pamąstau,kaip jos užaugo ,
Kol be manęs prabuvo metų tiek -
Pamoju joms,gražioms garbanėms ,
Kad nepamiršo ...ačiū ir už tai,sudie.
2008

Buvo per Kalėdas

Kada kalbiesi su senoliais
Apie šaltą žiemą per Kalėdas ,
Vis mintys nukeliauja iki tų laikų ,
Kai buvo gilios ilgos žiemos ,
Kai užpustydavo tvartų duris
Ir trobas iki pačių juodųjų kaminų...
Prisimenu ir aš dar savo trobą-
Ranka pasiekdavau stogą šiaudų ,
Be pamatų dar būdavo ,
O žvirbliams prieglobstis-pastogė...
Pavasarį čia susilaukdavo vaikų.
Langai- per sprindžius tris ,
Ant aukšto visas turtas-paltis lašinių ,
Bet kaip spindėdavo gelsvai
Asla, jau pašluota ir smėliu pabarstyta...
Papečkyje giedodavo gaidžiai.
Ant krosnies žaidžia ,
Tarsi pešasi gaidžiukai
Pilvais ,net gurgiančiais,tuščiais -
Ten pusplikiai keli vaikai .
Nors kibirą vandens rytais
Ledu lyg ežere užkausto ,
Vis tiek prieš krosnį
Spindi motinos juodi plaukai...
2008

2008 m. gruodžio 16 d., antradienis

Slepia


Gyvenimas išmoko
Slėpti skausmą
Ir nuo savęs,ir nuo savų...
Gal taip geriau
Dalintis džiaugsmą
Nepaimant jo iš kitų.
Nėra kalneliuose
Brangakmenių nei aukso ,
Bet daug pavasarį
Žibučių ant šlaitų-
Virš jų eglutės ,
Pušys aukštos
Dar maudosi ir prausias
Krapnojančiu,paskutiniu
Sniego lašu ,
O samanos ,šakelės sausos
Pridengia,saugo
Žibučių mėlynas akis
Nuo rankų negerų...
Sustoju prie eglutės prisiglaudus .
Žinau-turėčiau džiaugtis ,
Kažkodėl verkiu.
2008

Dovanėlės

Ant sofų tupi
Pliušiniai kiškučiai ,
Pačiupinėti
Ir greit pamiršti vaikų.
Jie atsiranda
Po kalėdinėm eglutėm ,
Gimtadienį...
Ar šiaip sau nuo draugų .
Prisimenu dabar savo
Seniai prabėgusią vaikystę ,
Gražiausią žaislą-
Pilko triušio uodegėlę
Po pagalve ant krosnies
Tarp kailinių šiurkščių ,
Tarp šakaliukų,akmenėlių ,
Molio gabalų,
Kurie, vadinami avelėm ,
Buvo praryjami
Vyresnių brolių ,
Pasivadinusių vilku.
Lig šiol man gražūs
Visų pamiršti upeliai ,
Spalvoti akmenėliai ,
Riedantys pavasarį dugnu-
Prisirenki didžiausią saują
Ir gali piešt ant akmenų.
O triušio uodegėlę
Jau seniai išaugau-
Tiktai ilgiuosi dar švelnių daiktų-
Einu į girią ,
Kalbinu medžius ir saulę...
Džiaugiuosi,kad nebematau vilkų.
2008

Nematoma gija

Nematomos kažkur
Vingiuoja silpnos gijos-
Tarp vėjo ir audros ,
Tarp meilės ir skriaudų .
O tamsią naktį nejuntu ,
Kaip žvaigždės byra
Į vandenį,kurio nebematau krantų.
Žinau,kad antrąkart
Gyvenimas nemoja-
Balta šilko skarelė
Spindi ant žilos galvos ,
Kai pievose nebraido basos kojos...
Juk ateinu prie tos ribos.
Gerai žinau, į kur tas kelias-
Be saulės,be tuščios kalbos ,
Todėl skubu sugauti žodį
Tarsi spindinčią žvaigždelę -
Tiktai priimk tu mano meilę ,
Padovanotą tau iš sielos gilumos.
2008

Eglynas


Apsnūdę,tankūs
Kaip linų dirva eglynai-
Prie vienas kito
Glaudžias medžiai ,
Supina šaknis...
Tokios juk draugiškos šeimos
Mažai kas žino-
Mums iki šios darnos
Toli ir mintimis .
Kažin ,ar jos kiekvieną
Žemės pėdą saugo-
Pasidalina paukščiais ,
Žemėj-žolėmis...
Bet sergančius,senus
Be priekaištų ar slaugo ,
Ar laiko,kai kažkurie pasvyra
Vėjo pučiami ?
Kai darosi sunku ,
Dažnai pasirenku eglyną ,
Bet ar teisingai ten einu ,
Gal čia visi ir viską žino-
Per menkas mano
Rūpestis ir liūdesys...
2008

Žvaigždė




Dangaus platybėse
Kaip mariose paskendus
Šią tylią naktį ,
Kai žvaigždelės švies ,
Matysiu- paukščių takas ,
Tarsi snaigėmis nusėtas ,
Virš mano galvos išsirangęs ,
Į tolimą kelionę mintyse pakvies.
Jaunystėje girdėtos natos lyg purienos-
Trumpalaikės ,širdžiai brangios -
Atves prie išsvajotos ateities ,
Kada už nugaros paliks tik brydė-
Numinti takeliai,vedantys į dangų ,
Kur spindi ta vienintelė-
Mano žvaigždė.
2008

2008 m. gruodžio 15 d., pirmadienis

Iš kur vaikai dygsta


Dažnai vaikai paklausia ,
Iš kur žmonės dygsta ,
O mamos sako,
Kad juos atneša gandrai ,
Bet aš manau ,
Kad ir užgimę
Net medžius praauga ,
Nes šie užauga gan lėtai ,
O dar dažniau
Nudžiūsta nelauktai...
Gražu ,kai iš kelmų
Vaikai išdygsta-
Po mišką vaikšto atsargiai ,
Nuvirtusį medelį pakelia ,
Pagauna medžių šakose
Plonutį gėrio blyksnį ,
Mamytei parneša
Saulutę akyse
Tarsi pavasarį gandrai.
2008