Pripranti savoj šaly

Kartais ne vietoje
Išauga vinkšna;
Atpučia vėjas sėklą,
O ji kabinasi-
Juk nori būt gyva,
Nes kiek jų žūsta,
Vandeny išmirksta...
Kaip džiaugiamės abi,
Kad matomės
Prie tvenkinio
Ar slėnio dauboje...
Visur gerai,
Jei leidžia jėgos,-
Prie visko visada
Po daugel metų pripranti.
Tada tik supranti,
Kai pro tave laikas prabėga,
Kaip gera savoje šaly.
2009