Dar šįmet žydi seno sodoBaltos baltos vyšnios,
Prigludusios prie obelų-
Užuovėjos rudens...
Jų galvos tarsi prašosi
Saugaus pavėsio,
Kai vėjas plaukus
Skaudžiai joms kedens.
Niekas neskynė obuolių
Nei rūgščių raudonųjų uogų-
Nukritę žemėje ilgai neišgyvens...
Bet skinti nedrįstu baltojo žiedo-
Dar saulę mato, melsvo dangaus stogą
Gal jaučia virš galvos,
Baltai nušvitusios, kaip mano,
Šio pavasario žieduos.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą