Utena

Skiriu Jūratei

Per Aukštaitiją driekiasi keliai,
O ežerėlių akys melsvos šaukia-
Sustok, tik čia susikerta
Ir vėl išsišakoja tarsi gyslos
Iš Utenos į Vilnių,
O ryčiau Ignalina ir Zarasai;
Mažytis upeliukas daro vingį,
Nubėga, kur Šventoji upė
Laukia jo, kur jungiasi krantai...
Svetingos lygumos, kalneliai
Ir žmonės šypsosi-
Lyg savo kraujo gimines matau,
Kaip šviečia visada gerumo saulė;
Prisimena, nors antrą kartą sutikau.
Apsižvalgau, kaip tiesiasi gatvelės,
Ateisiu čia, paimti šypsenos
Ir būsiu mintimis po šviesos gaubtais,
Pajusiu, kai sunku bus tau,

Tiktai pašauk.
2009