Po vieną žodį
Iš sielos gelmės
Padalinau: gimtinei, žemei...
Po vieną gėlę sodinau
Net nepažįstamam,
Kuris to laukia,
Pasitiki mano žodžiu
Ir atgalios neprašo
Jokio atpildo kaip kraičio...
Po vieną raidę įrašiau
Prie medžio ar jo kelmo
Ir nepamiršti paprašiau,
Nes atmintį ilgiau išsaugom...
Po vieną ašarą braukiau,
Dėl savo, o dažniau
Kitų nelaimės.
Kai vysta gėlės,
O žiema gili už mano lango...
Po vieną ir atodūsį jaučiau-
Prasideda pavasaris iš naujo.
Pasėjus grūdą vis einu toliau-
Branda nebe priklauso...
Nebe man ji.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą