Laukinės vynuogės

Laukinių vynuogių kerai
Ir šaknys tokios stiprios,
Kad neišrausi-taip įsiterpė,
Net skyla namo pamatai;
Išauga virš stogų-tokie galingi
Plonučiai, rodos, jų stiebai...
Mažas žmogus, bet didelės svajonės,
O griūva, kai žiūri labai aukštai
Ir piramidės buvo statomos
Ne dėl kitų gerovės, o dėl garbės,
Kad būtų matomos toli, aukštai...
Gal su Dievais draugauti nori žmonės?
Subliūkšta prašymai ir pažadai,
Kai nesusikuri mažos gerovės-
Šaknis įleidi negiliai...
2009