Dar niekada tiek nežydėjo
Gėlynai, sodai Mačionių.
Atrodo, kaimas prisiprašė
Baltą fėją, kad nubarstytų
Žiedlapiais keliuką pro namus...
Tik šį pavasarį namo parėjęs
Apsidairai ir dar pastovi-
Gamtos vartai iki galo atlapi,
Ramiai pro juos atbėga vėjas
Ir nejučia prieš jį kepurę nukeli...
Dar niekada tiek saulės neregėjau,
Lyg meilės pliūpsnis degina akis;
Ilgai nešiosiu šio pavasario žydėjimą
Ir baltą žiedą saugosiu širdy.
Pakelčiau baltą šaką svyrančią-
Nebeskamba čia balsas mokinių
Prie visam laikui uždarytos mokyklėlės.
O kur pašauksim kaimo vaikučius?..
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą