Purienoms

Pasilenkiau-naktis į veidą pažiūrėjo,
Vanduo ir žemė-tos pačios spalvos- juoda...
Tiktai puriena saule dar spindėjo,
Žaliuose lapuose mirgėjo vakaro rasa.

Kokia tyli naktis-visai be vėjo!
Čia pat krūmynuose -lakštingalos daina...
Neatsigersiu iš balutės vandenėlio,
Nes varlės saugo jau bedžiūstančias valdas.

Tik priklaupiau ir į akis purienoms pažiūrėjau-
Kažkur pradingo ir naktis juoda...
Saulutės magiškas paveikslas akyse žėrėjo.
Atrodo, širdis jungia ta pati lakštingalos daina.

Čia pat sonetą joms nors mintyse sudėjau,
Kai pamačiau, kad saulė patekėjo...
Prikėlė rytą volungė-ši pabalių dukra.
2009