Kelias-vienas

Saulutė jau pasveikino
Naujus lapus ir vakarop nuklydo,
Paliko nakčiai tylumą, ramybę
Ir Mėnulio pilnaties kerus.
Lakštingalos daina šakų sūkuriuose
Vis aidi-tartum pasiklydo...
Galbūt prišaukti nori daug žvaigždžių?
Manau, geriausia, kai turi svajonę vieną
Ir daugel metų vis į ją eini;
Nebegali sustoti ir suklupti,
Jei tas kelias vienas-per tėviškėlės
Klonius, kalnelius, laukus.
Ir bėga upeliukas vienas-
Į jį kasdien kitaip žiūriu,
Prasideda, kur žydi geltonos purienos
Ir įteka į žodį, kur supustomas
Per žiemą baltas sniegas...
Einu vis tuo pačiu taku.
Neskubink Laiko- aš pati skubu.
2009