http://cid-1c80e9545620b43d.skydrive.live.com/self.aspx/Ona/Prie%20e%C5%BEer%C5%B3/Prie%20Rubiki%C5%B3%20e%C5%BEero/IMG%7C_7745.JPG
Jau dirvose sužėlė dygios usnys-
Beeidama pro jas prasilenkiu;
Kas žino, kas galvelėje jų toptels,
Kai įduria, vėlu jas siųsti po velnių.
Dagilis pasišiaušęs vienas stovi-
Kokie spygliai-ginkluotas iki pat ausų!
O basos kojos-dilgėlę užmyniau
Ir visą naktį peršti-net verkiu.
Teks paprašyti žalios varnalėšos,
Kol dar neturi ji dygių vaikų;
Juk prisiglaudusi prie veido
Nušluostys ašaras švelniu lapu.
2009
2009 m. gegužės 27 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą