Į šimtametį ąžuolą
Lygiuojasi kiti maži medeliai,
Bet ne vienoda jų dalia.
Sodina liepas palei kelią,
Kai žydi, būna namo puošmena.
Šermukšnių kekės visada
Vienodai gražios, kai pražysta,
O rudenį didžiuojasi uogų gausa.
Maži-sodinami tik prie darželio,
Į ąžuolą nežiūri-jų paskirtis kita...
Jei bėgtų jo keliu, gal ir sukluptų,
Prie jo sustoję gal sumenktų,
Nesijaustų jo verti,
O gal ir pasiklystų...
Priglusta , kur saugiau,
Visi nebūna žemėje vienodi
Ir visi nebūna stiprūs-
Ilgiausiai ošia šmtamečio ąžuolo galva...
Bet medžiai visada gyvybę saugo-
Šaknis jų žemei artima,
O šakomis apglėbia pievą,
Viršūnė stiepiasi į dangų,
Į kurį žiūrime ir mes...
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą