Kelių keliai, kurie vis nuveda
Į ateities svajonę gražią-
Apaugę topoliais ir liepom,
Svyruokliais baltaisiais beržais...
O mėlynas dangus
Parodo kryptį,
Kur nueiti galim,
Kur šviečiasi rytai
Ir niaukias vakarai...
Visai drąsu išeiti
Į laimingą, rodos, kelią,
Jei laukiamas namų-
Sugrįžti bet kada gali.
Tik pažiūrėk į pakelės
Siūbuojantį berželį,
Ar nesvyruodamas tolyn
Kasdien nuo jo eini,
Ar nesustosi kelio vidury?
2009
2009 m. gegužės 11 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą